72 metų vyras paruošė ir suvalgė patiekalą, kurio sudėtyje buvo šitake grybų (Lentinula edodes). Per dvi dienas po pavalgymo vyrui atsirado bėrimas visame nugaros plote, kuris taip niežėjo, kad vyras negalėjo tinkamai miegoti, rašoma spalio 12 d. žurnale „The New England Journal of Medicine“ paskelbtame atvejo tyrime. Atvykus į ligoninę, gydytojai apžiūrėjo nugarą ir nustatė, kad ant nugaros ir sėdmenų viršaus yra uždegiminių, patinusių odos dryžių, kurie atrodė taip, tarsi oda būtų buvusi sučaižyta.
Iš pradžių komanda atmetė dermografizmą – ligą, dėl kurios po įbrėžimo ar nutrynimo ant odos susidaro iškilusios žymės. Taip pat nebuvo jokių požymių, kad būtų patinę paciento limfmazgiai – o tai galėtų reikšti virusinę ar bakterinę infekciją, arba kad būklė būtų pradėjusi veikti kitus kūno audinius.
Atsižvelgdami į tai, ką jis valgė, gydytojai jam diagnozavo šitake dermatitą – reakciją, kuri paprastai siejama su „bizūno dryžiais“ ant liemens.
Pirmą kartą apie šitake dermatitą pranešta 1977 m. Japonijoje, o labiausiai jis paplitęs Azijoje, kur šie grybai nuolat valgomi. Tačiau apie tokius atvejus pranešta ir kitur – pavyzdžiui Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikose.
Tokie linijiniai bėrimai panašūs į tuos, kurie kartais atsiranda pacientams, vartojantiems chemoterapinį vaistą bleomiciną. Jie taip pat panašūs į bėrimus, susijusius su dermatomiozitu – uždegimine liga, kuri sukelia ne tik odos bėrimus, bet ir raumenų silpnumą, ir suaugusiųjų Stillo ligą – uždegiminio artrito rūšį.
Sergant šitake dermatitu, linijiniai bėrimai atsiranda dėl grybuose esančio angliavandenio, vadinamo lentinanu. Šis angliavandenis skatina cheminių junginių (pavyzdžiui interleukino-1) kurie sukelia uždegimą, išsiskyrimą. Dėl to paciento kraujagyslės išsiplečia arba išsiplečia ir atsiranda būdingas bėrimas – paprastai praėjus dviem ar trims dienoms po to, kai žmogus suvalgo grybų.
Lentinanas suyra kaitinant, todėl ši reakcija pasireiškia tik tada, kai žmonės valgo žalius arba nepakankamai termiškai apdorotus šitake grybus.
„Šitakių dermatitas nepasireiškia, kai suvalgyti grybai kruopščiai išverdami aukštesnėje nei 145 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje“, – „Newsweek“ sakė šio atvejo tyrimo bendraautorė, Ženevos universitetinių ligoninių Šveicarijoje dermatologijos rezidentė Eglė Janušonytė.
Paprastai šitakės dermatitas praeina savaime, jo negydant, tačiau pacientų simptomams gydyti gali būti skiriami priešuždegiminiai vaistai. Šiuo atveju vyrui buvo paskirti steroidai, kuriuos jis turėjo tepti ant nugaros, taip pat antihistamininės tabletės. Po dviejų savaičių nugarą pacientui niežėjo mažiau, tačiau ant odos liko tamsesnių dėmių – taip dažnai nutinka, kai uždegimas odoje nurimsta.
Atvejo ataskaitos autoriai rašo, kad vyrui „patarta ateityje pilnai paruošti šitake grybus“. Gydytojai tikisi, kad jo atvejis padidins sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų informuotumą apie šią ligą.
„Šiuo metu šitake grybai užima antrąją vietą tarp labiausiai vartojamų grybų pasaulyje, todėl tikimės, kad Europoje tokių atvejų daugės, – „Gizmodo“ sakė A. Janušonytė. – Todėl labai svarbu, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų gerai informuoti apie šią būklę“, – sakė ji.
Parengta pagal „Live Science“.
