Naujajame tyrime nustatyta, kad neandertaliečių geno variantai gali padidinti juos turinčių žmonių jautrumą skausmui ir gali būti labiausiai paplitę populiacijose, kuriose dominuoja Amerikos indėnų protėviai.
Žurnale „Communications Biology“ paskelbtame tyrime daugiausia dėmesio skirta trims geno SCN9A, kuris koduoja baltymą, pernešantį natrį į ląsteles ir padedantį skausmą jaučiantiems nervams siųsti signalus, variantams. Žmonės, turintys bet kurį iš trijų variantų, yra jautresni skausmui, kurį sukelia dūris aštriu daiktu – bet ne skausmui, kurį sukelia karštis ar spaudimas.
„2020 m. kita mokslininkų grupė tyrė europietiškos kilmės žmones ir susiejo šiuos neandertaliečių geno variantus su padidėjusiu jautrumu skausmui“, – sakė Prancūzijos nacionalinio žemės ūkio, maisto ir aplinkos instituto genetikas, tyrimo autorius Pierre Fauxas.
„Šiuos rezultatus papildėme ištyrę Lotynų Amerikos gyventojus ir parodę, kad šie neandertaliečių genetiniai variantai daug dažniau pasitaiko indėniškos kilmės žmonėms, – teigė P.Fauxas. – Taip pat parodome, kokiam skausmo tipui šie variantai turi įtakos, o tai anksčiau nebuvo žinoma“.
Naujajame tyrime mokslininkai analizavo genetinius mėginius, surinktus iš daugiau kaip 5 900 žmonių, gyvenančių Brazilijoje, Čilėje, Kolumbijoje, Meksikoje ir Peru. Vidutiniškai dalyviai turėjo 46 proc. Amerikos indėnų protėvių, 49,6 proc. europiečių protėvių ir 4,4 proc. afrikiečių protėvių, tačiau šios proporcijos tarp atskirų asmenų labai skyrėsi.
Atlikus analizę paaiškėjo, kad maždaug 30 proc. dalyvių turėjo vieną iš geno SCN9A variantų, pavadintą D1908G, o maždaug 13 proc. dalyvių turėjo kitus du geno variantus V991L ir M932L, kurie paprastai paveldimi kartu.
Labiausiai linkę turėti šiuos neandertaliečių geno variantus buvo tyrimo dalyviai iš Peru, kurių indėniškoji kilmės dalis buvo didžiausia. O dalyviai iš Brazilijos turėjo mažiausią indėniškos kilmės dalį ir buvo mažiausiai linkę turėti šiuos variantus.
„Žinome, kad šiuolaikiniai žmonės ir neandertaliečiai kryžminosi maždaug prieš 50–70 tūkst. metų, o šiuolaikiniai žmonės iš Eurazijos į Ameriką pirmą kartą persikėlė prieš 15–20 tūkst. metų, – aiškina P.Fauxas. – Didelį neandertaliečių geno variantų dažnumą tarp žmonių, turinčių Amerikos indėnų protėvių, būtų galima paaiškinti scenarijumi, pagal kurį neandertaliečiai, turintys šiuos variantus, atsitiktinai kryžminosi su šiuolaikiniais žmonėmis, kurie galiausiai migravo į Ameriką“.
Atlikę genetinę analizę, tyrėjai atliko skausmo ribos testus su daugiau nei 1600 Kolumbijos savanorių, iš kurių 56 proc. buvo moterys, turinčios vidutiniškai 31 proc. Amerikos indėnų protėvių, 59 proc. europiečių protėvių ir 9,7 proc. afrikiečių protėvių. Atliekant šiuos testus, dalyvių buvo prašoma pasakyti tyrėjams, kad jie sustotų, kai tik pajus diskomfortą. Komanda taip pat analizavo geno variantus, kuriuos turėjo kiekvienas iš šių testuojamų dalyvių.
Gali būti, kad šių geno SCN9A variantų turėjimas neandertaliečiams ir šiuolaikiniams žmonėms, kurie pirmieji apsigyveno Amerikoje, suteikė tam tikrą naudą išgyvenimui, teigia P.Fauxas. Tačiau ši nauda išgyvenimui nebūtinai buvo susijusi su jautrumu skausmui, priduria jis.
„Šiuolaikiniai žmonės, kurie pirmieji pasiekė Šiaurės Ameriką, turėjo ištverti atšiaurias ir šaltas sąlygas, todėl gali būti, kad šie variantai turi ir kitą poveikį, ne tik skausmą. Pavyzdžiui, jie galėjo kaip nors padėti žmonėms susidoroti su šalčiu“, – svarsto mokslininkas. Kitaip tariant, padidėjęs jautrumas aštriems daiktams galėjo būti tik šalutinis kito evoliucinio pokyčio poveikis.
Tačiau evoliucinis spaudimas, veikęs SCN9A, greičiausiai buvo sudėtingas, ir „kodėl neandertaliečiai galėjo turėti didesnį jautrumą skausmui ir ar SCN9A introgresija reiškė pranašumą žmogaus evoliucijos metu, dar reikia išsiaiškinti“, rašo autoriai.
Vis dėlto įdomu žinoti, kad šie geno variantai, kurie anksčiau buvo siejami su smulkiųjų skaidulų neuropatija – skausminga nervų liga – galėjo sukelti skausmą ir mūsų neandertaliečių protėviams, sako tyrime nedalyvavęs Jeilio medicinos mokyklos neurologijos profesorius Sulaymanas Dibas-Hajjas.
Parengta pagal „Live Science“.
