Pasak mokslininkų, jei nebus imtasi skubių priemonių, Europos alaus gamybos regionų laukia liūdna ateitis – nes pranešama, kad šylant klimatui ir dėl kitų aplinkos sąlygų vis sunkiau auginti paprastąjį apynių augalą (Humulus lupulus).
Čekijos mokslų akademijos tyrėjai ištyrė apynių derlių ir alfa rūgščių, suteikiančių Europos alui skonį, kiekį apyniuose – ir pastebėjo, kad nuo XX a. septintojo dešimtmečio jų nuolat mažėja.
Martinas Mozny ir jo komanda ištyrė 90 proc. Europos alaus apynių auginimo regionų Vokietijoje, Čekijoje ir Slovėnijoje 1971–2018 m. derlių ir alfa rūgščių kiekį. Jie nustatė, kad nuo 1994 m. apyniai pradeda bręsti 20 dienų anksčiau, o gamyba kasmet sumažėjo 0,2 tonos iš hektaro (178 svarų iš hektaro). JAV iš vieno hektaro per metus užauginama apie 816 kg apynių.
Ir ateities prognozės tikrai neįkvepia kelti tosto: mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. tradicinių aromatinių apynių derlius sumažės 4–18 proc., o šių apynių pagrindinių alfa rūgščių – 20–31 proc.
Europoje aukštos kokybės aromatiniai apyniai dėl kadaise buvusių idealių klimato ir aplinkos sąlygų auginami tik mažuose regionuose, rašo „The New Atlas“. Dabar tam gresia pavojus, nes tikimasi, kad šiltesni ir sausesni metų laikai lems nežinomus šių apynių auginimo ir skonio profilių pokyčius.
Alus yra trečias labiausiai paplitęs gėrimas planetoje, o dėl europietiškų stilių alui būdingų alfa rūgščių ir apynių kokybės jis yra vienas populiariausių pasaulyje.
„Kadangi aukštos kokybės aromatinių apynių auginimas apsiriboja palyginti nedideliais regionais, kuriuose yra tinkamos aplinkos sąlygos, kyla rimtas pavojus, kad didžiąją dalį produkcijos paveiks pavienės karščio bangos ar ekstremalios sausros, kurių gali padaugėti dėl pasaulinės klimato kaitos, – tyrime pažymėjo komanda. – Nauji apynių fiziologijos atradimai, tokie kaip teigiamas padidinto CO2 poveikis apynių spurgų pirminiam metabolizmui ir vernalizacijos bei ramybės periodo poveikis, ateityje gali padėti išvesti atsparesnius apynius.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Communications“.
Parengta pagal „The New Atlas“.
