Karvės Amerikoje neegzistavo iki 1492 m., kai į Ameriką atvyko Kristupas Kolumbas. Įkūręs Ispanijos koloniją Espanjoloje – didelėje Karibų jūros saloje, kuriai priklauso Haitis ir Dominikos Respublika – jis čia atgabeno gyvulių.
Mokslininkai jau seniai teigia, kad pirmosios galvijų bandos Amerikoje buvo kilusios iš Europos – atgabentos iš Ispanijai priklausančių Kanarų salų, esančių netoli Afrikos krantų. Amerikoje galvijai greitai dauginosi, o jų palikuonys buvo siunčiami į tokius regionus kaip Meksika, Panama ir Kolumbija.
Tačiau nauji DNR tyrimai šį tradicinį supratimą kiek sujaukia. Pasirodo, kai kurie iš pirmųjų galvijų į Ameriką buvo įvežti tiesiai iš Afrikos – greičiausiai kartu su vergais.
Žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame straipsnyje zooarcheologijos srityje besispecializuojantis Nicolas Delsolis ir jo komanda išanalizavo 21 galvijo DNR iš penkių archeologinių radimviečių, datuojamų XVI-XVIII amžiais.
Septyni iš ankstyviausių galvijų mėginių, paimtų iš Puerto Realo vietovės Haityje ir datuojamų maždaug 1500–1550 m., turėjo panašią motininę DNR, todėl jų kilmė iš esmės siejama su Europa.
Tačiau vienas mėginys iš Bellas Artes vietovės Meksikoje atskleidė itin retą Europoje galvijų liniją – o tai greičiausiai reiškia, kad XVII a. pirmoje pusėje jie buvo atvežti tiesiai iš Afrikos.
„Šis atradimas patvirtina naujausias vergovės istorijos tendencijas ir pagrindinį Afrikos į vergovę patekusių darbininkų vaidmenį gyvulininkystės srityje“, – teigia N.Delsolis.
XVI a. Amerikoje išplitusi galvijininkystė pranoko tuo metu Ispanijoje ir Portugalijoje populiarią šią gyvulininkystės šaką. Tai paskatino istorikus daryti prielaidą, kad vergų prekeiviai rinkdavosi Vakarų Afrikos gyventojus iš gyvulių augintojų bendruomenių ir grobdavo juos kartu su galvijais.
Naujasis tyrimas rodo afrikiečių ir jų galvijų svarbą ispanų prekybos tinklams, teigia tyrime nedalyvavusi Floridos valstijos universiteto (JAV) zooarcheologė Tanya Peres. „Be vergiško darbo, kurį dirbo išmanantys ir gabūs afrikiečiai gyvulių augintojai, gali būti, kad Ispanijos galvijų auginimo pramonė nebūtų buvusi tokia sėkminga, kokia buvo“, – sako ji.
N.Delsolis sako, kad geros aplinkos, didelių laisvos žemės plotų ir kvalifikuotų afrikiečių gyvulių augintojų derinys beveik neabejotinai lėmė galvijų auginimo plėtrą Karibų jūros regione, Meksikoje ir JAV pietuose.
Parengta pagal „Live Science“.
