Ši svajonė – tai miestų planavimo pavyzdys, įkūnytas „15 minučių miesto“ idėjoje, kur visi pagrindiniai poreikiai ir paslaugos pasiekiami per ketvirtį valandos, o tai pagerina visuomenės sveikatą ir sumažina transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį.
Dirbtinis intelektas galėtų padėti miestų planuotojams greičiau įgyvendinti šią viziją – naujame Kinijos Tsinghua universiteto mokslininkų tyrime įrodoma, kad mašininis mokymasis gali sukurti efektyvesnius erdvinius planus nei žmonės – ir gali tai padaryti per trumpesnį laiką.
Automatizavimo srities mokslininkas Yu Zhengas ir jo kolegos ieškojo naujų sprendimų, kaip patobulinti miestus, kurie greitai tampa perpildytais.
Jie sukūrė dirbtinio intelekto sistemą, kuri sprendžia nuobodžiausias, skaičiavimo požiūriu sudėtingas miestų planavimo užduotis – ir nustatė, kad ji sudaro miestų planus, kurie maždaug 50 proc. pranoksta žmonių sukurtus planus pagal akelis rodiklius: prieigą prie paslaugų ir žaliųjų erdvių bei eismo intensyvumą.
Pradėję nuo mažų projektų, Y.Zhengas ir jo kolegos pavedė savo modeliui suprojektuoti vos kelių kvadratinių kilometrų dydžio miesto teritorijas.
Po dviejų dienų apmokymų, dirbtinio intelekto sistema ieškojo idealaus kelių išdėstymo ir žemės panaudojimo variantų, kad atitiktų „15 minučių miesto“ koncepciją bei vietos planavimo politiką bei poreikius.
Nors Y.Zhengo ir jo kolegų dirbtinio intelekto modelis turi tam tikrų savybių, leidžiančių išplėsti jo naudojimą planuojant didesnes miesto teritorijas, suprojektuoti visą miestą būtų be galo sudėtinga.
Tačiau automatizavus net kelis planavimo proceso etapus, būtų galima sutaupyti labai daug laiko: dirbtinio intelekto modelis per kelias sekundes apskaičiavo tam tikras užduotis, kurioms atlikti žmonėms prireikdavo nuo 50 iki 100 minučių.
Y.Zhengas ir jo kolegos nustatė, kad žmogaus ir DI bendradarbiavimo procesas kuriant miestų planus gali padidinti pagrindinių paslaugų prieinamumą 12 proc.
Automatizavus daugiausiai laiko reikalaujančias miestų planavimo užduotis, planuotojai galėtų susitelkti į sudėtingesnes ar žmogui svarbesnes užduotis – pavyzdžiui, visuomenės įtraukimą ir estetiką.
Y.Zhengas ir jo kolegos įsivaizduoja, kad jų dirbtinio intelekto sistema dirbs kaip miestų planuotojų „padėjėja“, kuri galėtų kurti koncepcinius projektus, kuriuos optimizuotų algoritmai, o ekspertai juos peržiūrėtų, pakoreguotų ir įvertintų remdamiesi bendruomenės atsiliepimais.
„Šis paskutinis žingsnis yra svarbiausias gero dizaino elementas“, – tyrimo komentare rašo Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkas Paolo Santi.
Jis sako, kad miestų planavimas – tai „ne tik erdvės paskirstymas pastatams, parkams ir funkcijoms, bet ir vietos, kurioje miesto bendruomenės gyvens, dirbs, sąveikaus ir, tikėkimės, klestės labai ilgai, projektavimas“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Computational Science“.
Parengta pagal „Science Alert“.
