Remiantis nauju tyrimu, Zambijos upės pakrantėje rastas paprastas statinys buvo sudarytas iš dviejų tarpusavyje sujungtų rąstų, kurių viršutinėje dalyje specialiai padaryti įpjovimai, kad jie galėtų priglusti vienas prie kito stačiu kampu.
Jungtinės Karalystės Aberistvito universiteto geografijos ir Žemės mokslų profesorius Geoffas Dulleris priklausė komandai, kuri 2019 m. šią struktūrą atrado. Jis sakė, kad konstrukcija, iškasta Kalambo krioklio aukštupyje netoli Zambijos sienos su Tanzanija, galėjo būti medinės platformos – naudotos kaip užuovėjos, skirtos maistui ar malkoms laikyti sausai, pasivaikščiojimų tako, o galbūt ir kaip pagrindo, ant kurio buvo statomas būstas – dalis. Toje pačioje vietoje rasta ir medinių įrankių.
„Tai, kad mediena pusę milijono metų išliko vienoje vietoje ir nepažeista, yra nepaprasta. Ir tai suteikia mums galimybę pažvelgti į šį laikotarpį, – sakė G.Dulleris, – Tai visiškai pakeitė mano požiūrį į tai, ką tuo metu sugebėjo žmonės.“
Mediniai artefaktai retai pasitaiko tarp archeologinių radinių – ypač tokioje senovinėje vietoje – nes organinės medžiagos lengvai pūva ir suyra. G.Dulleris eigia, kad Kalambo vietovėje medieną išsaugoti padėjo aukštas vandens lygis ir smulkios nuosėdos, gaubiančios statinį.
Šis atradimas paneigia vyraujančią nuomonę, kad akmens amžiaus žmonės gyveno klajoklišką gyvenimo būdą, sakė G.Dulleris. Kalambo krioklys galėjo būti patikimas vandens šaltinis, o aplinkinis miškas – gausus maisto šaltinis, galbūt leidęs gyventi sėsliau, teigia mokslininks.
„Mažų mažiausiai jie įdėjo labai daug pastangų į šią vietą“, – pridūrė jis.
Naujai atlikto tyrimo, paskelbto žurnale „Nature“, duomenimis, medinis statinys neturi realių analogų.
Seniausias žinomas medinis artefaktas yra 780 000 metų senumo poliruotos lentos fragmentas, rastas Gesher Benot Ya'aqov vietovėje Izraelyje, o seniausi užfiksuoti mediniai maisto ruošimo ir medžioklės įrankiai – iškasti Europoje – datuojami maždaug 400 000 metų.
Kaip buvo gaminama ši struktūra?
G.Dulleris sako, kad neįtikėtina, jog du rąstai būtų dreifavę ir susijungę natūraliai.
„Kolegos pagamino šiuolaikines akmeninių įrankių, kuriuos matome, kopijas ir apdirbo panašaus tankio medieną – ir matome, kad šių žymių forma yra identiška, – teigia G.Dulleris. – Taigi, dėl to esame tikrai įsitikinę, (kad) tai nėra natūralus procesas – tai buvo padaryta sąmoningai, naudojant akmeninius įrankius“.
Medienos gabalai buvo per seni, kad juos būtų galima tiesiogiai datuoti radioaktyviąja anglimi. Vietoje to komanda taikė liuminescencinio datavimo metodą, kurio metu buvo matuojamas natūralus mineralų, esančių smulkiose nuosėdose, kurios gaubia medieną, radioaktyvumas – kad būtų galima nustatyti, kada mediena paskutinį kartą buvo veikiama Saulės šviesos.
Šiuo datavimo metodu nustatyta, kad struktūrai yra 476 000 metų, o keturi šalia rasti mediniai įrankiai yra 324 000 metų senumo.
Mokslininkai nėra tikri, kokios rūšies senovės žmonės pagamino šią struktūrą ir medinius įrankius, tačiau labai mažai tikėtina, kad tai buvo mūsų gentis. Anksčiausios žinomos Homo sapiens fosilijos datuojamos maždaug 300 000 metų ir buvo rastos dabartinio Izraelio teritorijoje, sakė G.Dulleris.
Jis teigė, kad struktūros sudėtingumas leidžia manyti, jog ją sukūrę žmonės buvo kognityviai išsivystę ir gebėjo sudaryti bei įgyvendinti sudėtingą planą – tam greičiausiai reikėjo kalbos.
Tyrime nadalyvavusi Redingo universiteto (JK) doktorantė, archeologė Annemieke Milks teigia, kad šis atradimas atskleidė, kada žmonės pradėjo „savo naudai keisti mūsų planetos struktūrą“. Anot jos, straipsnis taip pat parodė, kad medžiaga, plačiai naudojama šiais laikais, akmens amžiuje atliko svarbų vaidmenį.
Parengta pagal CNN.
