Daugumoje ankstesnių tyrimų daugiausia dėmesio buvo skiriama regioniniams ir nacionaliniams sergamumo ir mirčių nuo visų amžiaus grupių vėžio skirtumams, ir tik keliuose tyrimuose buvo nagrinėjamas „ankstyvasis“ vėžys, kuris apibrėžiamas kaip vėžys, diagnozuotas nuo 14 iki 49 metų asmenims. Vis dėlto šie keli atlikti tyrimai rodo, kad jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių vėžio diagnozių skaičius didėja.
Naujajame tyrime, kurį atliko Džedziango universiteto Medicinos mokyklos (Kinija), Harvardo T.H.Chano visuomenės sveikatos mokyklos (JAV) ir Edinburgo universiteto (JK) mokslininkai, remiantis 2019 m. tyrimu „Global Burden of Disease“ (GBD), išnagrinėta pasaulinė ankstyvosios stadijos vėžio atvejų grėsmė.
Remdamiesi GBD duomenimis, tyrėjai nagrinėjo naujus susirgimus, mirčių skaičių, pasekmes sveikatai ir rizikos veiksnius dėl 29 vėžio rūšių 204 šalyse ir regionuose.
Jie nustatė, kad 2019 m. naujų vėžio diagnozių tarp jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių buvo 3,26 mln. – t. y. 79,1 proc. daugiau nei 1990 m., remiantis GBD duomenimis. Nuo 1990 m. iki 2019 m. ankstyvųjų mirčių nuo vėžio skaičius padidėjo 27,7 proc. Visi rodikliai buvo apskaičiuoti remiantis atvejų skaičiumi 100 tūkst. gyventojų, todėl atmestas gyventojų skaičiaus augimas kaip tendencijos priežastis.
Apskritai krūties vėžio atvejų ir su juo susijusių mirčių skaičius buvo didžiausias – atitinkamai 13,7 ir 3,5 atvejo 100 000 pasaulio gyventojų. Tačiau sparčiausiai daugėjo naujų ankstyvojo trachėjos ir prostatos vėžio atvejų – apskaičiuotas metinis procentinis padidėjimas atitinkamai 2,28 proc. ir 2,23 proc. Ankstyvojo kepenų vėžio rodikliai kasmet mažėjo maždaug 2,88 proc.
2019 m. Šiaurės Amerikoje, Australazijoje ir Vakarų Europoje ankstyvojo vėžio rodikliai buvo didžiausi, tačiau mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys taip pat nukentėjo. Didžiausi mirčių rodikliai tarp jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių buvo Okeanijoje, Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje.
Remdamiesi šiomis tendencijomis, mokslininkai apskaičiavo, kad iki 2030 m. naujų ankstyvosios stadijos vėžio diagnozių skaičius pasaulyje padidės dar 31 proc., o susijusių mirčių skaičius išaugs 21 proc. Jie teigia, kad didžiausia rizika kyla 40-ies metų amžiaus žmonėms.
Duomenys rodo, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys labiausiai paplitusių ankstyvųjų vėžio formų atsiradimą, yra mityba – kurioje gausu raudonos mėsos ir druskos, bet mažai vaisių ir pieno, – taip pat alkoholio vartojimas ir tabako vartojimas. Prisideda ir fizinis aktyvumas, viršsvoris ir didelis cukraus kiekis kraujyje, taip pat tikėtina, kad įtakos turi ir genetiniai veiksniai.
Tyrėjai pripažįsta, kad tyrimo trūkumas yra vėžio registrų įvairiose šalyse surinktų duomenų nedidelė įvairovė. Taigi, dėl nepakankamo pranešimų teikimo ir nepakankamos diagnozės neišsivysčiusiose šalyse galėjo būti nepakankamai įvertintas ankstyvojo vėžio atvejų ir mirčių nuo jo skaičius.
Taip pat pažymima, kad paveldimų atvejų vaidmenį reikia tirti toliau.
„Nors dauguma ankstyvojo vėžio atvejų, atrodo, yra sporadiniai [atsitiktiniai], reikia geriau įvertinti paveldimų ligų vaidmenį, – sakė straipsnio redakcijos skilties autorės Ashleigh Hamilton ir Helen Coleman iš Belfasto Karalienės universiteto (JK) Visuomenės sveikatos centro. – Didelė mokslinių tyrimų spraga yra ribotas mūsų supratimas apie sporadinio ankstyvojo vėžio molekulinę patogenezę ir tai, ar tam tikri potipiai lemia didėjantį sergamumą.“
Pasak jų, tyrimo išvadose pabrėžiama ankstyvosios diagnostikos svarba.
„Svarbu šviesti ir visuomenę, ir sveikatos priežiūros specialistus apie tam tikrų rūšių vėžio susirgimo atvejų tikimybę tarp jaunesnių suaugusiųjų, kad būtų galima anksčiau diagnozuoti vėžį, o tai savo ruožtu leistų pagerinti rezultatus. Skubiai reikia imtis prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos priemonių, taip pat nustatyti optimalias ankstyvosios vėžio stadijos gydymo strategijas, kurios turėtų apimti visapusišką gydymą, atsižvelgiant į unikalius jaunesnių pacientų palaikomosios priežiūros poreikius“, – sakė A.Hamilton ir H.Coleman.
Tyrimas ir jį papildanti rekdacijos skiltis paskelbti žurnale „BMJ Oncology“.
Parengta pagal „New Atlas“.
