Gali pakeisti atliekų perdirbimą
„#hitEnergy“ projektas gavo vietą į gyvybės mokslus ir deeptech orientuoto investicijų fondo „Baltic Sandbox Ventures“ akceleratoriuje bei galimybę iš jo gauti iki 125 tūkst. eurų siekiančią investiciją intelektinės nuosavybės apsaugai, technologijos vystymo strategijai ir tolesnei veiklai plėtoti.
Padedant mikrobams, startuolis verčia vandens atliekose esančią energiją žaliąja. Mokslininkai rado būdą, kaip panaudojant mieles ne tik išvalyti vandenį, bet ir efektyviai gaminti iš to elektrą. Startuolio kūrėjas, Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantas Kasparas Kižys sako, kad komandos kuriama biokuro celių technologija gali iš esmės pakeisti atliekų perdirbimą. Jai sukurti, anot jo, prireikė daug metų: „Viskas prasidėjo dar prieš dešimtmetį, kai tuometis mano mentorius dr. Eivydas Andriukonis patentavo mielių modifikacijos technologiją. Prieš trejus metus pradėjau dirbti su biokurio celėmis, o šių metų pradžioje, pasitelkus kelių laboratorijų tyrimus, gimė idėja būtent nugalėjusiam sprendimui.“
Biokuro celės – tai tam tikri energijos šaltiniai, kurių veikimas pagrįstas bakterijų išskiriama elektros energija. Bakterijos maitinasi biomase – atliekomis arba cukrumi – ir tiesiogiai gamina elektros energiją, kurią galime naudoti. Šiai naujai technologijai tapus produktu, jis galėtų pakeisti šilumines elektrines, būti pritaikomas žemės ūkyje ir tvarkant nuotekas, o ateityje galbūt net vamzdynus pakeisti elektrodais.
Pirmąjį prizą – stažuotę į Akrono akseleratorių JAV – „Life Sciences Baltics“ startuolių idėjų konkurse laimėjo egzoskeleto gaminių vystytojas, startuolis iš Taivano „Free Bionics Taiwan“. Taip pat buvo pripažinti ir rėmėjų prizais apdovanoti tokie startuoliai kaip mobilų prietaisą, kuris padėtų celiakija sergantiems asmenims nustatyti glitumo kiekį patiekaluose, vystantis „Innosensus“ ir inovatyvias maisto pramonės žaliavas kuriantis „Biognr“.
„Džiugu, kad šiemet „Startup Pitch Battle“ konkursas pritraukė tarptautinių investuotojų ir gyvybės mokslų startuolių susidomėjimą. Sulaukėme daugiau nei 40 paraiškų dalyvauti konkurse, iš jų atrinkome 10 didžiausią potencialą turinčių komandų. Lietuvos gyvybės mokslų startuolių bendruomenę sudaro apie 80 inovatyvių verslų – pastaruoju metu ji sparčiai auga, nes, kaip liudija „#hitenergy“ pavyzdys, mokslininkai vis greičiau atranda kelią į verslą“, – sako „Life Sciences Baltics“ organizavusios Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius Paulius Petrauskas.
Laimėtojus rinko investuotojų ir mokslininkų komisija: „Baltic Sandbox Accelerator“ įkūrėja ir „Baltic Sandbox Ventures“ generalinė partnerė Sandra Golbreich, „Practica Capital“ steigiamasis partneris Donatas Keras, „Trinity Jurex“ partnerė Aurelija Rutkauskaitė, filantropė, moterų įgalinimą skatinančio fondo „The Ella Fund“ įkūrėja ir vadovė Erin Gainer-Grigaliūnė, Europos verslo angelų tinklo (EBAN) valdybos narė ir viena Lietuvos verslo angelų tinklo (LitBAN) steigėjų Rita Sakus, „Coinvest Capital“ vykdomoji direktorė Viktorija Trimbel.
Atsparūs ekonomikos krizėms
Akceleratoriaus „Baltic Sandbox Ventures“ įkūrėjo Andriaus Milinavičiaus teigimu, gyvybės mokslai yra neribota sritis, vedanti iki didelio poveikio sprendimų: „Gyvybės mokslų startuoliai visada išlaiko vertę, kuri užprogramuota jų intelektinėje nuosavybėje. Mokslu pagrįstiems sprendimams galioja visiškai kitokios taisyklės nei, pavyzdžiui, bendresnio pobūdžio, paprastesnėms paslaugoms, jų vertei kelti daugiausia reikalaujančioms tik investicijų į rinkodarą.“
Anot jo, šiandien išgyvename revoliuciją, vadinamą techbio, – žmonija jau įgijo gebėjimą programuoti biologiją taip, tarsi ji būtų programavimo kalba. „Funkcinė genomika, genų redagavimas, dirbtinio intelekto naudojimas atrandant ir gaminant vaistus, baltymų dizainas ir kitos biotechnologijos pavertė gyvybės mokslų sektorių įdomia žaidimų aikštele, kuri po koronaviruso pandemijos prarado savo ribas ir sienas. Nesvarbu, iš kur ateina inovacijos, svarbu, kokį poveikį jos turi ir ar gali paskatinti sveikatos sektoriaus proveržį globaliu mastu“, – sako A.Milinavičius.
Pasak „Life Sciences Baltics“ renginyje dalyvavusios Millos Koistinaho, biotechnologijoms paprastai mažiau įtakos turi ir ekonomikos ciklai: „Nepaisant to, ar ekonomika patiria nuosmukį, ar pakilimą, pažangių vaistų nuo tokių ligų kaip vėžys, demencija ar širdies ligos reikia visada. Kadangi visuomenė sensta, šios ligos yra didžiulė našta sveikatos priežiūros sistemai ir mūsų visuomenei. Todėl, siekdami spręsti įvairias sveikatos problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę, nuolat matome naujų tikslinių sprendimų poreikį.“
Ji pripažįsta, kad Baltijos šalių biotechnologijų ir startuolių ekosistema vystosi ir įgauna vis didesnį pripažinimą dėl investicijų ir indėlio į verslumą, mokslinius tyrimus ir inovacijas. „Čia pastebime naujų galimybių, ypač skaitmeninės sveikatos, skaitmeninės terapijos, personalizuotos medicinos ir biotechnologijų platformų technologijų srityse“, – teigia M.Koistinaho.
Lietuvos gyvybės mokslų sektorius pastaraisiais metais augo vidutiniškai 30 proc. per metus. Šio sektoriaus sukuriamas BVP 2022 m. pasiekė 3 proc., Lietuvos ekonomikos tikslas – 5 proc. sektoriaus indėlis į BVP iki 2030 m.
Didžiausias Baltijos šalyse gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“ vyksta nuo 2012 m. kas dvejus metus. Čia susitikę mokslininkai, verslininkai, startuoliai, investuotojai ir politikos formuotojai diskutuoja apie svarbiausias gyvybės mokslų srities idėjas ir transformacijas. „Life Sciences Baltics“ renginį sudaro tarptautinė konferencija, verslo paroda, verslo susitikimai ir startuolių verslo idėjų konkursas.
