Pirmą kartą senovės žmonių giminaičių suakmenėjusios liekanos iškeliavo į kosmoso platybes – ir mokslininkai tuo nepatenkinti, rašo „Live Science“.
Rugsėjo 8 d. „Virgin Galactic“ misijos metu į kosmosą buvo gabenami dviejų senovinių žmonių giminaičių – Australopithecus sediba ir Homo naledi – palaikai. Iš kosmodromo „Spaceport America“ Naujojoje Meksikoje pakilusios fosilijos raketomis buvo nuskraidintos į kosmoso platybes.
Fosilijas atrinko Nacionalinės geografijos draugijos reziduojantis tyrinėtojas ir Witvatersrando universiteto Pietų Afrikoje tyrimų centro direktorius Lee Bergeris, kuris prisidėjo prie abiejų rūšių atradimo. Skraidinimui į kosmosą buvo pasirinktas 2 mln. metų senumo A.sediba raktikaulio fragmentas, kurį 2008 m. pirmą kartą atrado L.Bergerio sūnus Matthew, taip pat H.naledi nykščio kaulas – vis dar paslaptingo 300 000 metų senumo hominino, kurį 2013 m. Kylančios žvaigždės (angl. Rising Star) urve rado tyrėjų grupė, L.Bergerio pavadinta „požeminiais astronautais“.
Iki publikacijos paskelbimo Lee Bergeris neatsakė į prašymą pakomentuoti, tačiau pareiškime pažymėjo, kad „šių fosilijų kelionė į kosmosą reiškia žmonijos dėkingumą už visų mūsų protėvių ir senovės giminaičių indėlį“, o Matthew Bergeris spėliojo, kad šie homininai „gyvi būdami niekada negalėjo svajoti apie tokią neįtikėtiną kelionę ,kaip visų žmonijos protėvių ambasadoriai“.
Biologinis antropologas ir vienas iš konferencijos AHEAD (angl. Advances in Human Evolution, Adaptation and Diversity) organizatorių Alessio Veneziano, „Twitter“ diskusijų skiltyje glaustai išskyrė keturias pagrindines šio veiksmo problemas: 1) mokslinio pagrindimo skrydžiui trūkumas; 2) etiniai klausimai, susiję su pagarba žmonių protėvių palaikams; 3) L.Bergerio prieiga prie fosilijų, kuria naudojasi nedaug kitų tyrėjų; ir 4) klaidingas požiūris į paleoantropologijos praktiką.
Fosilijų kelionė į kosmosą buvo griežtai kritikuojama dėl mokslinio tikslo stokos – ypač dėl to, kad misijos metu įvykęs gedimas galėjo sunaikinti neįkainojamus egzempliorius. Pirminiame L.Bergerio prašyme išduoti leidimą, kurį galiausiai patvirtino Pietų Afrikos paveldo išteklių agentūra, buvo minima, kad kelionės tikslas – populiarinti mokslą ir suteikti pasaulinį pripažinimą žmogaus kilmės tyrimams Pietų Afrikoje, o ne spręsti kokius nors mokslinius klausimus.
Kosminių skrydžių poveikis paveldo objektams „nebuvo mokslinio tyrimo sritis“, teigia Chapmano universiteto Kalifornijoje meno ir archeologijos profesorius Justinas Walshas. „Tokius kosmoso archeologus, kaip aš, neabejotinai domina kosmoso aplinkos poveikis daiktams kosmose, – sakė jis, – tačiau nemanau, kad mes naudotume paveldo objektą iš čia, iš Žemės, kaip bandomąjį daiktą, kad pamatytume, kas jam atsitinka.“
„Esu pasibaisėjusi, kad jiems buvo suteiktas leidimas“, – „Twitter“ diskusijų skiltyje rašo Sautamptono universiteto Jungtinėje Karalystėje bioarcheologė Sonia Zakrzewski, pažymėdama, kad panaudos šį atvejį kaip pavyzdį savo studentams kalbant apie neetiškus metodus. „Tai nėra mokslas“, – pabrėžė ji.
J.Walshas pritaria S.Zakrzewski išreikštam susirūpinimui dėl skrydžio etikos. Kadangi suakmenėję kaulai yra ne tik moksliniai pavyzdžiai, bet ir mūsų kolektyvinių protėvių palaikai, privalome juos gerbti, teigia jis.
Siekiant gauti leidimą, fosilijos, atrodo, buvo priskirtos prie paleontologinių, o ne žmogaus palaikų, taip apeinant etinius ir teisinius klausimus – o tai byloja apie didesnę, nuolat vykstančią mokslinę diskusiją apie tai, ką mes laikome „žmogumi“, rašo „Live Science“.
Pagrindinis L.Bergerio prašymo išduoti leidimą aspektas, kuriame jis pateisino fosilijų atranką – ir sumažino jų praradimo rizikos reikšmę – yra tai, kad fosilijos buvo „išsamiai ištirtos“ ir su tuo susiję tyrimai buvo „daug kartų publikuoti“. Tačiau yra nedaug kitų homininų (išskyrus Homo naledi) fosilijų, kurias galima tirti ir viešai apžiūrėti, dažnai dėl finansinių ir materialinių išteklių trūkumo šalyse, kuriose jos rastos.
Nors didžioji dalis paleoantropologijos tyrėjų neturi tokios galimybės naudotis žeme ir fosilijomis, kokią turi L.Bergeris – kuriam priklauso didžioji vadinamojo žmonijos lopšio dalis, įskaitant žemę, kurioje Bergeriai atrado A.sediba, – daugelio nuomone, problema išlieka ta, kad L.Bergeris neteisingai pristatė tai, ką šie tyrėjai iš tikrųjų daro.
„Nėra jokių požymių, kad L.Bergeris būtų suinteresuotas atlikti mokslinius tyrimus ir atsakyti į šį klausimą [dėl kosminių skrydžių poveikio] skraidindamas fosilijas“ – sako J.Walshas. Vietoj to, laikydamasis įprastos mokslinės praktikos, J.Walshas būtų norėjęs, kad prieš skrydį būtų vykęs atviras dialogas apie misiją, aptariant riziką ir naudą.
„Turėtume paklausti: ar galima pasitikėti Vitvatersrando universitetu ir Lee Bergeriu, kad jie rūpintųsi šiomis fosilijomis ateityje, jei jų manymu, su jomis reikėtų daryti būtent tai?“, – klausia J.Walsh.
