Aliaskos įlankos vandenyno dugne rastas paslaptingas auksinis objektas šiuo metu laikomas etanolyje mokslinių tyrimų laive „Okeanos Explorer“. Mokslininkai vis dar nežino, kas tai yra, tačiau, anot „Live Science“ aišku viena: jis yra biologinės kilmės.
NOAA „Seascape Alaska 5“ nuotoliniu būdu valdomas aparatas (ROV) rugpjūčio 30 d. objektą ištraukė iš 3 300 metrų gylio.
Maždaug 10 cm pločio pusrutulio formos objektas turėjo nedidelę skylę ir atrodė prisitvirtinęs prie uolos. NOAA vandenyno tyrinėjimo ekspedicijos koordinatorius Samas Candio sakė, kad jie „išsiųs visus mūsų mėginius į „Smithsonian“ institutą, kur viso pasaulio mokslininkai galės juos pasiekti ir atlikti tolesnę analizę“.
NOAA vandenyno tyrinėjimo ekspedicijos koordinatorius Samas Candio teigė, kad jie žino, jog tai biologinė medžiaga, nes ji buvo prisitvirtinus prie uolienos, taip pat dėl jos tekstūros. „[Ji] turi tam tikrų morfologinių panašumų į organizmus, su kuriais susiduriame jūros gelmėse“, – sakė jis.
Pagrindinės teorijos yra tokios, kad auksinis objektas yra potencialiai nežinomos rūšies gyvūno kiaušinėlio kapsulė arba kad tai tam tikros rūšies pintis.
Anglijos Sautamptono universiteto giliavandenių ekologijos ir vandenynų tyrinėjimo profesorius Jonas Copley mano, kad tai yra pintis, „nes nuotraukose matoma pluoštinė tekstūra“.
Jis pabrėžė, kad pintys turi skeletą, sudarytą iš mikroskopinių, į adatėles panašių struktūrų, vadinamų spikulėmis.
J.Copley taip pat pridūrė, kad kiaušinėlių kapsulėse turėtų būti DNR, kurią galima nustatyti – šią DNR galima priskirti jau žinomai rūšiai arba naujai, kai ji bus atrasta.
Kodėl objektas yra aukso spalvos, kol kas neaišku. „Kadangi į tokį gylį nepatenka jokia natūrali šviesa, dažnai sunku nustatyti, kodėl atsiranda tam tikros spalvos. Tai gali būti susiję su chemine sudėtimi, gali būti laimingas atsitiktinumas“, – sakė S.Candio.
Šis atradimas išryškina, kokia maža vandenyno dalis yra ištirta. Pasaulio vandenynai užima apie 70 proc. Žemės paviršiaus, arba 360 mln. kvadratinių kilometrų, tačiau tik mažiau nei 25 proc. jūros dugno yra kartografuota. Vandenynuose gali gyventi iki 1 mln. rūšių, iš kurių du trečdaliai dar neatrastos, rašo „Live Science“.
