Kasmet pasaulyje susidaro net 10 milijardų kilogramų kavos atliekų – didžioji dalis jų patenka į sąvartynus.
„Organinių atliekų šalinimas yra aplinkosaugos iššūkis, nes iš jų išsiskiria dideli kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant metaną ir anglies dioksidą, kurie prisideda prie klimato kaitos“, – aiškina RMIT universiteto (Australija) inžinierius Rajeevas Roychandas.
Pasaulyje sparčiai augant statybų rinkai, didėja ir daug išteklių reikalaujančio betono paklausa, o tai taip pat kelia dar vieną aplinkosaugos iššūkį.
„Visame pasaulyje nuolat kasamas natūralus smėlis (paprastai iš upių dugnų ir krantų), kad būtų patenkinti sparčiai augantys statybų pramonės poreikiai, o tai daro didelį poveikį aplinkai“, – sako RMIT universiteto inžinierius Jie Li. – Dėl ribotų išteklių ir smėlio gavybos poveikio aplinkai kyla kritinių ir ilgalaikių iššūkių, susijusių su tvaraus smėlio tiekimo užtikrinimu. Taikydami žiedinės ekonomikos metodą, galėtume neleisti organinėms atliekoms patekti į sąvartynus, taip pat labiau tausoti savo gamtinius išteklius – pavyzdžiui, smėlį.“
Ekologiškų produktų – pavyzdžiui, kavos tirščių – negalima tiesiogiai dėti į betoną, nes iš jų išsiskiria cheminės medžiagos, silpninančios statybinės medžiagos tvirtumą. Taigi, naudodama nedidelį energijos kiekį, komanda kaitino kavos atliekas iki daugiau nei 350°C.
Šis procesas vadinamas pirolizės procesu. Jo metu suskaidomos organinės molekulės ir gaunama medžio anglis, vadinama bioanglimi, kuri gali jungtis su cementu.
R.Roychandas su kolegomis taip pat bandė pirolizuoti kavos tirščius 50 °C temperatūroje, tačiau gautos bioanglies dalelės nebuvo tokios stiprios.
Tyrėjai įspėja, kad jiems dar reikia įvertinti ilgalaikį savo cemento gaminio patvarumą įvairiomis sąlygomis.
Komanda taip pat dirba kurdama biokurą iš kitų organinių atliekų šaltinių – įskaitant medieną, maisto atliekas ir žemės ūkio atliekas.
„Mūsų tyrimai dar tik pradiniame etape, tačiau šie įdomūs atradimai siūlo naujovišką būdą, kaip gerokai sumažinti organinių atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekį“, – sako RMIT inžinierė Shannon Kilmartin-Lynch.
Tyrimai paskelbti žurnale „Journal of Cleaner Production“.
Parengta pagal „Science Alert“.
