Šis radinys siejamas su Hongšano kultūra – neolito žmonėmis, atsiradusiais Vakarų Liao upės baseine ir gyvenusiais šiaurės rytų Kinijoje bei Vidinėje Mongolijoje 4700–2900 m. pr. m. e. Ši kultūra geriausiai žinoma dėl puošnių nefritinių drakonų – vienų iš ankstyviausių žinomų nefrito apdirbimo pavyzdžių.
Kinų archeologai Hongšano kultūrą laiko svarbiu ankstyvojo Kinijos vystymosi etapu. Nepriklausomai nuo senovės gyventojų kalbinių ryšių, manoma, kad Hongšano kultūra turėjo įtakos ankstyvosios Kinijos civilizacijos raidai.
20 cm ilgio drakonas iš kriauklių buvo aptiktas Čaitaopo archeologinėje vietovėje, esančioje Čifengo Songshan rajone. Artefaktas buvo sulipdytas iš keleto midijų kriauklių, kurios sudarė jo galvą, kūną ir uodegą – ir buvo ankstesnis už kultūrai būdingus C formos nefritinius drakonus.
Archeologai mano, kad Hongšano kultūros nefrito artefaktai buvo sąmoningai dedami į sudėtingus ritualinius statinius arba apeigų vietas. Tačiau mokslininkų nuomone, šis drakonas iš kriauklių yra metafizinių įsitikinimų, kuriais vadovavosi mažiau pažengę žemo lygio Hongšano kultūros gyvenviečių gyventojai, rodiklis.
„Šis atradimas yra svarbus radinys, kuris užpildo archeologų žinių apie ankstyvosios Hongšano kultūros drakono simbolį spragą“, – „Global Times“ sakė Vidinės Mongolijos kultūros vertybių ir archeologijos instituto prezidentas Songas Jinshanas.
Kasinėjant Čaitaopo archeologinėje vietovėje taip pat rasta dviejų Honšano kultūrai būdingų keramikos dirbinių objektų ir fragmentų.
Parengta pagal „Heritage Daily“.
