Šis radinys yra ankstyvas įvairių neolito laidojimo papročių pavyzdys Pirėnų pusiasalio gilumoje ir atkreipia dėmesį į Atapuerkos kalnus kaip į svarbią vietovę, kurioje ankstyvieji žmonės rado naujus namus, rašo „Live Science“.
„Nauji įrodymai rodo, kad ši vietovė galėjo būti naudojamas kaip laidojimo vieta, kurios naudojimas šiuo tikslu tęsėsi nuo ankstyvojo neolito, per visą eneolitą iki bronzos amžiaus pradžios“, – rašo komanda, vadovaujama archeologo Antonio Molina-Almansa.
1972 m. rastame urve yra piešinių ant sienų ir uolų raižinių, išbarstytų gyvūnijos liekanų, žmonių palaikų ir keramikos fragmentų.
Du šiame tyrime analizuoti žmonių palaikų rinkiniai išsiskiria tuo, kad jie buvo rasti atskirose duobėse, esančiose už daugiau nei 300 metrų nuo urvo įėjimo.
Visi šioje vietoje rasti žmonių palaikai anksčiau buvo priskirti bronzos amžiui, tačiau kartu su žmonių palaikais dviejose duobėse (vadinamose Sima A ir Sima B) rasti ankstyvajam neolitui priskiriami keraminiai indai paskatino juos iš naujo įvertinti.
Datuoti keturių skirtingų asmenų dantys ir kaulai, rasti abiejose duobėse, leido atlikti įdomią korekciją. Nors vieno Sima A duobėje rastas kūnas iš tiesų priklausė bronzos amžiuje (kažkur 1880–1690 m. pr.m. e.) gyvenusiam žmogui, kiti trys žmonių palaikai datuoti 5307–4897 m. pr.m.e. – taigi, jie priskiriami ankstyvajam neolitui.
Mokslininkai nustatė, kad vieni iš aptiktų palaikų, datuojami ankstyvuoju neolitu, buvo 13–14 metų amžiaus mergaitės. Ši palaikai buvo kruopščiai paguldyti Sima A duobėje šalia šešių keraminių indų. Tyrėjai mano, kad mergaitė buvo tyčia palaidota kartu su indais kaip įkapėmis ar auka.
A.Molina-Almansa ir komanda mano, kad tai reiškia, jog Galería del Sílex urvą naudoję žmonės buvo vieni pirmųjų regione, išvystę sudėtingą laidojimo praktiką, o sąmoningas palaidojimas urve ir atokiau nuo įėjimo atrodo neįprastas tam laikmečiui.
„Šioje vietovėje buvo žinomi tik du urvai, kuriuose aptikta ankstyvojo neolito žmonių palaikų, – rašo jie. – Abiejuose urvuose žmonių palaikai atsirado buitiniuose kontekstuose, o tai rodo, kad nebuvo specialios vietos, skirtos mirusiesiems laidoti.“
Tai, kad asmenų kapai buvo skirtingose vietose, rodo, jog šioje vietovėje galėjo vykti kažkas ypatingo – o tai turėtų būti laikoma reprezentatyviomis vietomis, kurias klajokliškesni protėviai būtų pasirinkę statyti nuolatines gyvenvietes.
„Atsižvelgiant į didelį atstumą tarp vietos, kurioje buvo palaidoti žmonių palaikai, ir senovinio urvo įėjimo, nėra abejonių, kad ji buvo naudojama laidojimo tikslais“, – aiškina mokslininkai.
Naujoji Galería del Sílex analizė suteikia vertingą galimybę pažvelgti į ankstyviausių neolito žmonių gyvenimą Pirėnų pusiasalyje.
Atrodo, kad šie žmonės priklausė sudėtingai ir rafinuotai visuomenei, turėjusiai turtingą kultūrą ir tikėjimo sistemą.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Quaternary Science Reviews“.
Parengta pagal „Live Science“.
