„Jei Lietuvos teritorijoje dešimties metų laikotarpyje užfiksuotas apie 1 milijonas žaibų, o ta teritorija yra suskirstyta į apie 400 tūkstančių vienodų gardelių, tai vidutiniškai vienoje gardelėje tikėtumėmės aptikti 2–3 žaibus. Taip turėtų būti, jei žaibai trankytų į atsitiktines vietas, ignoruodami aukštus stulpus, medžius ar pastatus.
Tačiau realybėje (duomenyse) aptinkame gardelių, kuriose žaibų skaičius yra 20–30, tai yra dešimt kartų daugiau, nei tikėtasi. Galime pradėti įtarti, kad egzistuoja žaibotraukos vietos, sukoncentruojančios žaibus, ir kad žaibai teritorijoje pasiskirsto netolygiai“, – rašoma duomenų analitikos žurnale „Duomenų reikalai“.
Siekdami pagrįsti savo įtarimus, mokslininkai suskirstė Lietuvos teritoriją į 400 tūkstančių nepersidengiančių vienodų gardelių (lygiašonių šešiakampių) – ir juos statistiškai ištyrė.
Kiekvienai gardelei jie rado kontrolinę zoną ir tos zonos žaibų skaičių, o tada naudodamiesi Puasono skirstiniu ir jo savybėmis, įvertino kaip labai kiekviena gardelė nukrypsta nuo lokaliai tikėtino žaibų skaičiaus.
Pakartoję šį statistinį testą pusę milijono kartų, mokslininkai išskyrė 12 gardelių – reikšmingiausių žaibotraukos taškų:
1. Vilniaus televizijos bokštas
Pasak mokslininkų, dvi ryškiausios šalia esančios gardelės buvo šalia Vilniaus Televizijos bokšto.
„Per tiriamąjį laikotarpį bokšto gardelėje užfiksuoti 35 žaibai. Svarbu, kad tai nebuvo vienos audros atsitiktinumas: šie žaibai įvyko per 11 skirtingų dienų. Kontrolinėje zonoje (tarp dviejų apskritimų) įvyko 176 žaibai. Atsižvelgus į skirtingą šių teritorijų plotą, gardelės žaibų tankis yra 216 žaibų per kvadratinį kilometrą, o kontrolinės zonos – 19 žaibų per kvadratinį kilometrą. Tad TV bokšto gardelėje žaibų tikimybė yra (219/19) apie 11 kartų didesnė nei kaimynystėje.“, – rašoma duomenų analitikos žurnale „Duomenų reikalai“.
2. Vėjo jagainės
Tyrimo duomenimis, kitų dviejų gardelių centre buvo vėjo jėgainės. Ir pirmoji lokacija – netoli Ukmergės.
„Gardelėje užfiksuota 19 žaibų (trys skirtingos datos), kontrolinėje zonoje (tarp dviejų apskritimų) įvyko 121 žaibas. Normalizavus teritorijų plotus, gardelės žaibų tankis yra 117 žaibų/kv.km., o kontrolinės zonos – 13 žaibų/kv.km“, – rašo mokslininkai.
Antroji lokacija nusatyta netoli Pagėgių.
„Gardelėje užfiksuota 14 žaibų (devynios skirtingos datos), kontrolinėje zonoje (tarp dviejų apskritimų) įvyko 86 žaibai. Normalizavus teritorijų plotui, gardelės žaibų tankis yra 86 žaibų/kv.km., o kontrolinės zonos – 9 žaibų/kv.km“, – teigiama duomenų analitikos žurnale.
3. Nemunas
Anot tyrėjų, dar dvi gardelės buvo Nemuno pakrantėje. Viena jų – prie Birštono, kita – prie Veliuonos.
„Dar dvi gardelės buvo tiesiai ant Nemuno kranto. Tikimybė, kad iš 384 973 Lietuvos teritorijos gabalėlių atsitiktinai pasirinkus 12, du iš jų sutaps su Nemuno pakrante (skirtingose Nemuno vietose) – yra labai labai maža. Tačiau būtent tokia situacija susiklostė realybėje. Tad mes vėlgi atmetam atsitiktinio žaibų pasiskirstymo hipotezę ir teigiame, kad didele mase gausiai tekantis vanduo kažkokiu būdu yra palankus žaibodarai“, – teigia tyrėjai.
4. Kiti vandens telkiniai
Dar penkių gardelių centre buvo kiti vandens telkiniai: ežeras prie Aukštadvario, upelės ir melioracinių griovių santaka netoli Ukmergės, ežeringa vieta prie Rokiškio, gausiai melioruota žemė Rukuose prie Pagėgių ir Mikalavės upelė prie Ignalinos.
5. Žvyro karjeras
Paskutinioji gardelė – žvyro karjeras. Tai, anot mokslininkų, yra „paslaptinga žaibotraukos vieta“.
„Gardelė yra lygiame javų lauke, neturinčiame jokių medžių ar stulpų. Įdomu tai, kad vietovė yra pelkėta, šlapia, o 1 km. į pietvakarius yra žvyro karjeras“, – rašoma duomenų analitikos žurnale.
„Keista, tačiau tarp 12 reikšmingiausių gardelių nepateko nei aukšti elektrinių bokštai, nei kitų miestų radijo/TV bokštai ar stulpai“, – priduria tyrėjai.
