Šie galingi išsiveržimai ir jų priežastys ilgą laiką glumino mokslininkus, rašo „Insider“.
„Kyla klausimas, kodėl jie po milijardų metų išsiveržė iš Žemės gelmių?“ – sakė Sautamptono universiteto (Anglija) tyrimui vadovavęs geologas Tomas Gernonas dienraščiui „The Guardian“.
Dabar mokslininkai mano, kad turi paaiškinimą. Remdamiesi kompiuteriniais modeliais, jie mano, kad šiuos išsiveržimus galėjo sukelti superkontinentų skilimas.
Jų teigimu, šis atradimas galėtų padėti kalnakasiams ieškoti neatrastų deimantų telkinių.
Deimantai gali išsiveržti į paviršių
Mokslininkai jau kurį laiką žino, kad ypatinga magmos forma, vadinama kimberlitu, gali stulbinančiu greičiu prasiveržti pro Žemės branduolį, su savimi „pasiimdama“ deimantus, rašo „Insider“.
Šioje magmoje gausu anglies dioksido dujų ir vandens. Dėl to ji veržiasi iš Žemės gelmių tarsi gazuotas vanduo iš per stipriai pakratyto butelio.
Ši magma, kildama į paviršių, pakeliui gali surinkti deimantų – taip susidaro kasybai tinkamos vietovės, kuriose gausu deimantų.
Nė vienas žmogus istorijoje nėra matęs tokio išsiveržimo, nes jis paprastai įvyksta per didelius žemynų skilimus, pavyzdžiui, kai maždaug prieš 200 mln. metų suskilo Pangėja.
Pasak „The Guardian“, manoma, kad naujausias toks išsiveržimas įvyko prieš 11 000 metų.
„Deimantų išsiveržimų modelis yra ciklinis, atkartojantis superkontinentų ritmą. Superkontinentai laikui bėgant susijungia ir suskyla pasikartojančiu ritmu“, – sakė T.Gernonas.
Iš tiesų mokslininkai nustatė, kad dauguma kimberlitinių ugnikalnių išsiveržė praėjus 20–30 mln. metų po tektoninio žemynų skilimo.
Žemynų skilimas ištempia Žemės plutą
Kai žemynai dėl skilimo atsiskiria vienas nuo kito, Žemės pluta išsitempia tarsi picos tešla. Dėl šio išsitempimo pluta plonėja ir grimzta į žemiau esančią Žemės mantiją.
„Ši sąveika atplėšia didelius uolienos gabalus nuo žemyninės plokštės. Kai jie krenta į mantiją, po žemynu vyksta sūkurinis judėjimas“, – sakė tyrimo bendraautorius, Birmingemo universiteto (Anglija) geologijos profesorius Stephenas Jonesas.
„Stebėtina, kad šis procesas sujungia reikiamus ingredientus reikiamais kiekiais, kad sukeltų pakankamą kiekį lydymosi procesų ir susidarytų kimberlitai“, – dėstė T.Gernonas.
Mokslininkai teigia, kad atskleidus šią grandininę reakciją ateityje būtų galima atrasti deimantų telkinių.
Tačiau tai taip pat atskleidžia, kaip Žemės gelmės sąveikauja su Žemės paviršiumi bei kaip tai gali paveikti mūsų aplinką ir klimatą, sakė T.Gernonas, kuris teigia, kad šį ryšį tirs atidžiau. Deimantai kimberlite, pasak jo, „gali būti tik dalis istorijos“, sakė T.Gernonas.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“.
Parengta pagal „Insider“.
