Remiantis išraižytu užrašu, plyta iš pradžių buvo atvežta iš senovinio Kalhu miesto dabartiniame Šiaurės Irake, kur ji buvo Asirijos karaliaus Ashurnasirpalo II rūmų dalis IX a. pr. m. e. Kadangi archeologai gana tiksliai žino, kada prasidėjo rūmų statybos, jie gali datuoti plytą konkrečiu dešimtmečiu – 879–869 m. pr. m. e.
Dabar plyta saugoma Danijos nacionaliniame muziejuje. Mokslininkai įtarė, kad jos viduje gali būti išlikusi DNR iš tų laikų, kai ji buvo pagaminta. Manoma, kad ji turėjo būti pagaminta daugiausia iš purvo, surinkto iš netoliese buvusios Tigro upės ir sumaišyto su pelais, šiaudais, gyvulių mėšlu ar kitomis po ranka turėtomis atliekomis. Tuomet ji būdavo formuojama, išraižoma ir galiausiai paliekama natūraliai išdžiūti. Komanda teigia, kad šis procesas turėjo geriau išsaugoti bet kokią viduje esančią DNR, nei dideliame karštyje išdegtos plytos.
Norėdami išsiaiškinti, ar jų įtarimai pasitvirtins, tyrėjai 2020 m. išgręžė mėginius iš vidinės plytos šerdies per naujai atsidengusį paviršių po to, kai dalis plytos įskilo ją apdorojant. Taip darydami mokslininkai užtikrino, kad mėginiai nebus užteršti šiuolaikiniais teršalais. Mėginiams ištirti komanda panaudojo DNR išskyrimo metodą – dažnai naudojamą tokioms medžiagoms kaip kaulai tirti – ir nustatė rastos genetinės medžiagos seką.
Galiausiai jie nustatė, kad mėginiuose yra 34 skirtingų augalų grupių DNR. Labiausiai paplitę buvo kopūstai ir viržiai, taip beržai, lauramedžiai ir skėtiniai augalai.
„Buvome be galo sužavėti atradę, kad senovinę DNR, veiksmingai apsaugotą nuo užteršimo molio masės viduje, galima sėkmingai išgauti iš 2900 metų senumo plytos“, – sakė viena iš tyrimo autorių mokslų daktarė Sophie Lund Rasmussen.
Komanda teigia, kad šį metodą galima pritaikyti tirti kitoms molinėms statybinėms medžiagoms ir keramikos dirbiniams iš bet kurios pasaulio archeologinės vietovės. Nors šiame tyrime rasta tik augalų DNR, jis turėtų būti tinkamas gyvūnų, bestuburių ir bet kokių kitių gyvų organizmų DNR aptikimui, kad būtų galima susidaryti vaizdą, kokia gyvybė tuo metu egzistavo toje vietovėje.
„Dėl užrašo ant plytos galime priskirti molį gana konkrečiam laikotarpiui tam tikrame regione, o tai reiškia, kad plyta tarnauja kaip biologinės įvairovės laiko kapsulė su informacija apie vieną vietovę ir jos apylinkes, – sakė vienas iš tyrimo autorių mokslų daktaras Troelsas Arbøllas. – Šiuo atveju ji suteikia tyrėjams unikalią galimybę susipažinti su senovės asirais.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Scientific Reports“.
Parengta pagal „New Atlas“.
