Archeologai Lenkijoje atkasė didžiulį gotų kapinyną, kuriame gausu sidabro papuošalų, datuojamų IV amžiumi.
„YouTube“ archeologinių vaizdo įrašų turinio kūrėjas Olafas Popkiewiczius, sidabro papuošalus – du sidabrinius vėrinius, dvi sidabrines seges, ir karoliukus, kadaise priklausiusius trečiam vėriniui, – pastebėjo vaikščiodamas palei Wda upę. Jis pranešė parko archeologų komandai, kuri atliko kasinėjimus vietoje, esančioje saugomame Wda kraštovaizdžio parke centrinėje ir šiaurinėje Lenkijos dalyje.
„Per tris savaites mums pavyko ištirti daugiau kaip 250 kvadratinių metrų ploto kapavietę ir atrasti 50 gotikinių kapų“, – „Facebook“ pranešime rašė parko darbuotojai. Archeologai šalia palaikų rado gausią gėrybių kolekciją – įskaitant keramikos dirbinius, seges, gintaro karoliukus ir dar daug papuošalų, dekoruotų gyvatės motyvais.
Atkastas plotas greičiausiai sudaro tik nedidelę dalį senovinės laidojimo vietovės, kuri, tyrėjų nuomone, gali apimti daugiau nei 1 hektarą. „Tai tikriausiai tik mūsų nuotykių pradžia“, – sakoma pranešime.
Gotai buvo germanų genties tauta, kuri, kai kuriais duomenimis, migravo iš Skandinavijos ir įsikūrė visoje Europoje pirmajame mūsų eros amžiuje. 410 m. šie „barbarai“ apiplėšė Romą, o vėliau suskilo į dvi karalystes: vestgotus, klestėjusius Iberijoje ir pietvakarių Galijoje (dabartinėje Prancūzijoje), ir ostgotus, įsitvirtinusius daugiausiai Italijoje. Tačiau šios karalystės gyvavo palyginti neilgai, o paskutinieji gotai 711 m. krito prieš maurus.
Gotų gentys gyveno šiaurės Lenkijoje nuo I iki V a. Anksčiau regione netoli Wielbarko kaimo buvo rasta daugiau kaip 2 000 gotų laidojimo vietų, kurios atskleidė ankstyvąją gotų kultūrą, išplitusią nuo pietinės Baltijos jūros pakrantės iki dabartinės Vakarų Ukrainos.
Naujai atkastoje vietovėję aptikta ir palaikų, palaidotų duobiniuose kapuose, ir kremuotų palaikų, palaidotų urnose. Kai 2019 m. tyrėjai išanalizavo netoli Wielbarko aptiktas urnas, jie nustatė, kad kai kurios iš jų buvo pagamintos specialiai kremavimui, nes jose negalėjo išsilaikyti skystis, todėl jos buvo nenaudingos kasdienėms reikmėms, pavyzdžiui, maisto gaminimui.
Pasak tyrime nedalyvavusios Lenkijos mokslų akademijos Archeologijos ir etnologijos instituto Varšuvoje mokslininkės Magdalenos Natuniewicz-Sekułos, dabartinėje Lenkijos teritorijoje romėnų laikais gyvenę gotai buvo talentingi auksakaliai ir sidabro meistrai.
2020 m. archeologai Weklice kaime, taip pat šiaurės Lenkijoje, aptiko gotų kapavietę su šimtais sidabrinių papuošalų, kurie „buvo pagaminti iš labai aukštos kokybės metalo, kurio grynumas net viršijo šiuo metu gaminamų papuošalų sudėtį“, naujienų svetainei „Science in Poland“ sakė M.Natuniewicz-Sekuła. Ji pridūrė, kad papuošalų – įskaitant apyrankes, užsegimus ir aprangos papuošalus – kokybė prilygo Romos imperijos papuošalams.
„Deja, didelė dalis kapavietės yra tokios būklės, kad reikia skubių kasinėjimų, kurie padėtų išsaugoti šią vietą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė parko atstovai.
Parengta pagal „Live Science“.
