Prancūzijoje rasta klubo kaulo fosilija galėjo priklausyti ankstyvajai šiuolaikinio žmogaus Homo sapiens linijai, kuri nežymiai skiriasi nuo dabartinių šiuolaikinių žmonių, teigiama naujame tyrime.
Ši fosilija leidžia manyti, kad Šatelperono žmonių grupę, kurią, kaip Europoje dažnai manoma, sudarė vien neandertaliečiai, galėjo sudaryti kartu gyvenę neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės, pažymėjo mokslininkai.
Ankstesni tyrimai Europoje leido manyti, kad neandertaliečiai, paveikti dabartinio žmogaus protėvių kultūros, ją kažkiek perėmė – taip neva gimė kultūra dabar vadinama Šatelperono. Šatelperono žmonių gyvenviečių, datuojamų maždaug prieš 44 500–41 000 metų, artefaktai driekiasi nuo šiaurės Ispanijos iki Šiaurės Prancūzijos žemumos.
Tačiau Šatelperono kultūra per daugelį metų sukėlė daug ginčų tarp mokslininkų – kai kurie teigė, kad šios kultūros artefaktai iš tikrųjų yra palikti šiuolaikinio žmogaus. Ankstesniuose darbuose buvo nustatyta, kad šiuolaikiniai žmonės į Vakarų Europą atvyko maždaug prieš 42 000 metų.
Naujajame tyrime mokslininkai sutelkė dėmesį į svarbiausią vietovę, kurioje buvo tiriama Šatelperono žmogaus tapatybė: Grotte du Renne urvą, esantį maždaug už 200 km į pietryčius nuo Paryžiaus. Anksčiau mokslininkai jau buvo aptikę keletą neandertaliečių palaikų šio urvo sluoksniuose, datuojamus Šatelperono kultūros laikotarpiu.
Dabar mokslininkai ištyrė 2,5 cm pločio naujagimio klubakaulį, rastą sluoksnyje, kuris anksčiau datuotas maždaug prieš 40 680–42 335 metų. Mokslininkai ten rado ir kitų palaikų, kurių DNR parodė, kad jie yra neandertaliečių kilmės.
Paleoantropologai šį klubo kaulą palygino su tokiais pat dviejų neandertaliečių kūdikių ir 32 dabartinių žmonių naujagimių kaulais. Jie nustatė, kad Grotte du Renne rasta fosilija aiškiai skiriasi nuo neandertaliečių kaulų. Ji taip pat šiek tiek skyrėsi nuo šiuolaikinių žmonių kaulų.
„Labai netikėta, kad turime Homo sapiens fosiliją iš Šatelperono laikotarpio, – sakė naujajame tyrime nedalyvavęs Londono gamtos istorijos muziejaus paleoantropologas Chrisas Stringeris.
Tyrėjai iškėlė prielaidą, kad šis klubo kaulas priklausė ankstyvajai šiuolaikinių žmonių linijai, kuri šiek tiek skyrėsi nuo dabartinių šiuolaikinių žmonių.
„Radome naują anatomiškai modernaus žmogaus giminės liniją“, – sakė Bordo universiteto Prancūzijoje paleoantropologas ir Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) tyrimų vadovas, tyrimo vyresnysis autorius Bruno Maureille.
Klubo kaule nėra jokių ligos požymių, dėl kurių jis atrodytų kitaip nei tipiški neandertaliečio ar šiuolaikinio žmogaus kaulai, sakė B.Maureille.
Paprasčiausias šio ankstyvojo šiuolaikinio žmogaus klubo kaulo, apsupto neandertaliečio palaikų, paaiškinimas galėtų būti tai, kad atskiros šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių grupės dalijosi ta pačia kultūra, sakė B.Maureille. Kita galimybė – mišri grupė, kurioje kartu gyveno ir šiuolaikiniai žmonės, ir neandertaliečiai, pridūrė jis.
„Tai įrodymas, kad Homo sapiens populiacijos gyveno šalia neandertaliečių Šatelperono kultūros laikais, – sakė C.Stringeris, – o tai rodo, kad tikėtina, jog tuo metu tarp jų būta kontaktų.“
Ateityje galima ištirti daugiau šio laikotarpio naujagimių kaulų, kad būtų galima išsiaiškinti jų kilmę, sakė B.Maureille.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Scientific Reports“.
Parengta pagal „Live Science“.
