Komanda iš Jeruzalės hebrajų universiteto (Izraelis) ir Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) nustatė nuolatinį smegenų aktyvumą galvos smegenų žievės pakaušio skiltyje, apimančioje abiejų smegenų pusrutulių regos sritis.
Nors praėjus maždaug 300 milisekundžių po pradinio regimojo stimulo šis aktyvumas sumažėjo iki maždaug 10–20 proc. savo lygio, aktyvumo modelis išliko, kol stimulas buvo matomas.
Tai skyrėsi nuo kitų smegenų sričių, kuriose informacija visiškai išnykdavo per pusę sekundės (500 milisekundžių).
O tai reiškia, kad šioje neuroninėje srityje mes ne tik ką nors pastebime, bet ir suvokiame, kad tai pastebime. Keičiantis vizualiniam dirgikliui – vaizdų serijai – keitėsi ir tyrėjų užfiksuotas smegenų aktyvumas. Tada mašininio mokymosi algoritmai išfiltravo trikdžius ir pastebėjo dėsningumus.
Tyrėjai tyrimui pasitelkė 10 epilepsija sergančių pacientų, kuriems jau buvo numatyta kaukolės viduje pritvirtinti elektrodus. Šis metodas leidžia išsamiau įvertinti smegenų aktyvumą per tam tikrą laiką, palyginti su kitais smegenų skenavimo metodais, kurie pritvirtinami išoriškai.
„Mes papildome sąmonės dėlionę, t. y. kaip dalykai išlieka mūsų sąmonėje, kad imtumėmės tam tikrų veiksmų“, – sako psichologas Robertas Knightas iš Berklio universiteto.
Tyrėjai negali tiksliai pasakyti, kaip jų rezultatai susiję su sąmone – tačiau jie mano, kad nuolatinis regimosios srities aktyvumas gali būti perduodamas atgal į kaktinės skilties regioną, kuriame kontroliuojamos mintys ir veiksmai.
Vis dar vyksta daug mokslinių diskusijų apie tai, kaip visa tai veikia ar neveikia. Pavyzdžiui, po insulto pažeidus vieną smegenų pusrutulį, kai kuriems žmonėms pasireiškia sutrikimas, kai jie sąmoningai suvokia tik pusę nuotraukos ar tam tikros scenos, tačiau emociškai reaguoja į visą nuotrauką ar sceną.
Galiausiai tolesni tyrimai ir duomenų rinkimas, padėsiantys geriau suprasti sąmonę, galėtų padėti atkurti smegenų veiklą, kai pasireiškia toks sutrikimas.
„Ko reikia, kad smegenys ne tik kažką pajustų, bet ir patirtų subjektyvią patirtį? – klausia Jeruzalės hebrajų universiteto psichologas Leonas Deouellas. – Tai supratę galiausiai galėtume suprasti, ko trūksta kognityvinėje sistemoje ir smegenyse pacientų, kuriems būdinga tokia būklė.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Cell Reports“.
Parengta pagal „Science Alert“.
