Paslaptingoji 300 000 metų senumo maždaug 12–13 metų amžiaus vaiko kaukolė kartu su kojos kaulu pirmą kartą buvo aptikti Guangdongo mieste Rytų Kinijoje 2019 m.
Mokslininkai mano, kad šis individas, mokslininkų pavadintas HDL 6, yra šiuolaikinio žmogaus ir nežinomo hominino, tuo metu gyvenusio Kinijoje, mišinys.
Kaukolė turi veido bruožų, panašių į ankstyvųjų šiuolaikinių žmonių – kurie, mokslininkų nuomone, pradėjo vystytis iš kito žmogaus protėvio, žinomo kaip Homo erectus, maždaug prieš 550 000–750 000 metų.
Tačiau galūnės, kaukolės skliautas ir įdubęs smakras „atrodo, atspindi primityvesnius bruožus“, – paskelbtoje kaulų analizėje rašo Kinijos mokslų akademijos paleontologė Xiujie Wu.
Šie bruožai artimesni denisoviečių – dabar jau išnykusios Rytų Azijos homininų atšakos, kuri maždaug prieš 400 000 metų atsiskyrė nuo neandertaliečių – veido struktūrai.
Tokia keista kaukolės forma „niekada nebuvo užfiksuota vėlyvojo viduriniojo pleistoceno homininų fosilijų radiniuose Rytų Azijoje“, – skelbia mokslininkai naujausioje analizėje.
Gali būti, kad šis atradimas gali iš naujo perrašyti tai, ką žinome apie žmonių linijas šiame regione. Jis leidžia manyti, kad Rytų Azijoje kartu galėjo egzistuoti denisoviečiai, Homo erectus ir ši nauja, mums „filogenetiškai artima“ linija, rašo „Science Alert“.
Netvarkingas žmonijos istorijos kelias
Tai ne pirmas kartas, kai žmogaus palaikai sujaukia tvarkingą evoliucijos kelią, kuris, kaip manyta, atvedė iki šiuolaikinio žmogus.
Daugelį iš mūsų mokė, kad Homo sapiens atsirado iš Homo erectus Afrikoje į pietus nuo Sacharos, maždaug prieš 200 000 metų. Tačiau tikrovė atrodo kur kas painesnė – archainės Homo sapiens fosilijos dažnai turi senovinių veido struktūrų ir šiuolaikinių bruožų mišinį, todėl ši laiko juosta yra šiek tiek sudėtingesnė, nei teigiama mokykliniuose vadovėliuose, rašo „Insider“.
2017 m. Maroke rasti maždaug 300 000 metų palaikai, turintys panašius bruožus į Homo sapiens, leidžia daryti prielaidą, kad žmonės galėjo atsirasti daug anksčiau, nei iki šiol manyta.
Neseniai Izraelyje ir Graikijoje aptikti maždaug 200 000 metų senumo senovinių žmonių palaikai taip pat leidžia manyti, kad žmonių protėviai galėjo palikti Afriką daug anksčiau, nei manyta.
Taip pat esama paleontologinių ir genetinių įrodymų, leidžiančių manyti, kad archainiai žmonės kryžminosi su neandertaliečiais ir denisoviečiais – savo pusbroliais – o tai dar labiau komplikuoja kraujo linijas.
Jei mokslininkų teiginiai pasitvirtintų, Rytų Azijos radiniai galėtų suteikti daugiau žinių apie žmogaus gyvybės medį, teigia „Insider“.
