Tai ne pirmas kartas, kai lede esantys „zombiai“ prikeliami iš numirusiųjų. Mokslininkai jau ne sykį prikėlė senovines bakterijas ir priešistorinius virusus, kurie buvo užšalę lede.
Tačiau klimato krizei tirpdant senovinius ledo sluoksnius visame pasaulyje, ekspertai vis labiau nerimauja, kad priešistoriniai virusai gali kelti pavojų žmonijai.
Priešistoriniai virusai amžinajame įšale
Kovą prancūzų profesorius Jeanas-Michelis Claverie Sibiro amžinajame įšale aptiko 48 000 metų senumo įšalusių virusų atmainų.
Amžinasis įšalas – tai ištisus metus įšalęs dirvožemio sluoksnis, dengiantis apie 15 proc. planetos ploto. Prancūzų mokslininkas nustatė, kad rastasis virusas galėjo užkrėsti vienaląsčius organizmus amebas.
Kaip anksčiau rašė „Insider“, tikimybė, kad toks virusas gali užkrėsti gyvūnus ir žmones, buvo neaiški, tačiau tyrėjai tuomet teigė, kad amžinojo įšalo virusai turėtų būti laikomi grėsme visuomenės sveikatai.
Kitų tyrimų metu įšale rasti 28 priešistoriniai virusai, kurių amžius siekia 15 000 metų, – penkiolika iš jų buvo nežinomi mokslui.
Mokslininkai teigė, kad šie atradimai gali mus pamokyti apie klimato krizės poveikį virusams.
„Mes labai mažai žinome apie virusus ir mikrobus šiose ekstremaliose aplinkose, – tuo metu sakė tyrimo autorius, Byrdo poliarinių ir klimato tyrimų centro (JAV) mokslininkas Lonnie Thompsonas.
„Kaip bakterijos ir virusai reaguoja į klimato kaitą? Kas atsitinka, kai iš ledynmečio pereiname į šiltąjį laikotarpį, kaip kad yra dabar?“ – klausė jis.
Dešimčių tūkstančių metų senumo nematodai
Nematodai yra parazitai, paprastai gyvenantys nešiotojo viduje. Naujausiuose pranešimuose nustatyta, kad apvalioji kirmėlė (nematodų rūšis) po maždaug 46 000 amžinajame įšale metų praleistų pradėjo daugintis. Nematodai dauginasi partenogenezės būdu – t. y. jiems nereikia partnerio, kad galėtų plisti.
Tačiau tai ne pirmas toks atvejis. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad Sibiro amžinajame įšale buvo aptikta verpetė (kitos rūšies nematodas) praleidusi lede apytikriai 24 000 metų. Ji taip pat galėjo daugintis, o gavusi maisto, jį mielai valgė.
Bakterija, kuriai galėjo būti 8 mln. metų
Praeityje bakterijos taip pat buvo ištrauktos iš senovinio ledo – manoma, kad kai kuriais atvejais jos sugebėjo klestėti ir po milijonų metų, praleistų įšalusioje žemėje.
Mokslininkai 2000-aisiais iš Antarktidos paimtame ledo mėginyje rado bakteriją. Mažytė bakterija, pavadinta Arthrobacter roseus, sugebėjo daugintis laboratorijoje – nors buvo manoma, kad ji paimta iš 8 milijonų metų senumo ledo.
Svarbu daugiau sužinoti apie senovinius įšalusius organizmus
Atliekant senovinio ledo tyrimus labai sunku išlaikyti mėginius nesugadintus, o dar sunkiau tiksliai datuoti ledą. Todėl gali būti sudėtinga įsitikinti, kad šie organizmai nėra šiuolaikiniai mikrobai, kuriuos ant ledo atsitiktinai paliko patys mokslininkai.
Vis dėlto šie atradimai yra labai svarbūs, nes keičiantis klimatui pasaulyje, nyksta vis daugiau ledo, o tai gali padėti aptikti daugiau šių įšalusių organizmų.
Neaišku, kaip žmogaus organizmas galėtų reaguoti į juos – nes galbūt niekada su jais nesusidūrėme.
„Reikia nepamiršti, kad mūsų imuninė apsauga susiformavo glaudžiai kontaktuojant su mikrobiologine aplinka, – CNN sakė Umeo universiteto (Švedija) mikrobiologijos profesorė emeritė Birgitta Evengård. – Jei amžinajame įšale slepiasi virusas, su kuriuo tūkstančius metų neturėjome kontakto, gali būti, kad mūsų imuninė apsauga nebus efektyvi.“
Mokslininkams nerimą kelia ne tik senoviniai organizmai. Gali būti, kad iš tirpstančio ledo gali vėl išlįsti organizmai, kuriuos mes išnaikinome arba kurių populiaciją kontroliavome.
Pavyzdžiui, mokslininkai buvo suglumę, kai 2016 m. Rusijoje nuo juodligės mirė vienas vaikas, o dar 20 susirgo – nors juodligės protrūkio nebuvo jau 70 metų. Tyrėjai mano, kad šias mirtis sukėlė amžinajame įšale slypėjęs užkratas, kuris išsiskyrė per karščius.
Parengta pagal „Insider“.
