Tai nereiškia, kad šios intervencijos neveikia – tačiau mokslininkams reikia daug patikimesnių mokslinių tyrimų, kad įrodytų, jog tai tikrai veikia, sako Elizabeth Dunn iš Britų Kolumbijos universiteto (Kanada).
Prieš dešimtmetį psichologijos tyrimų srityje įvyko tam tikras renesansas – kai mokslininkai suprato, kad jų standartiniai eksperimentų atlikimo būdai gali lemti klaidingus rezultatus. Tokiuose tyrimuose dažnai dalyvaudavo per mažai dalyvių arba jie būdavo atrenkami rankiniu būdu jau pasibaigus eksperimentui – o tai E. Dunn vadina „duomenų maskavimu“.
Dabar mokslininkai turi iš anksto registruoti savo tyrimus, t. y. prieš pradėdami eksperimentą, nustatyti statistinės analizės planus. „Išankstinė registracija mums iš anksto suriša rankas, – sako mokslininkė. – Turime įsipareigoti, kaip atliksime tyrimą ir kaip atliksime analizę, dar prieš gaudami duomenis. Ir tai labai sumažina riziką, kad rasime klaidingai teigiamą rezultatą“.
Susidomėję, kokią įtaką laimės tyrimų rezultatams galėjo turėti iki vadinamojo renesanso atlikti tyrimai, E. Dunn ir jos kolega Duniganas Folkas atliko „Google“ paiešką, ieškodami tokių frazių kaip „kaip būti laimingam“ ir „moksliškai įrodyti būdai kaip būti laimingesniam“.
Penkios svarbiausios laimės didinimo strategijos, kurių buvo ieškoma šiose paieškose, buvo dėkingumo išreiškimas mintyse, aktyvesnis bendravimas, mankšta, sąmoningumo praktika arba meditacija – ir aktyvesnis buvimas gamtoje.
Tuomet tyrėjai ieškojo mokslinių žurnalų, publikuotų iki 2022 m. lapkričio vidurio, ieškodami tyrimų, susijusių su šiomis penkiomis strategijomis – išskyrus tuos, kuriuose dalyvavo žmonės, sergantys nepagydomomis ligomis ar turintys psichikos sveikatos problemų.
Iš 532 tyrimų, kurie atitiko jų kriterijus, tik keturi buvo laikomi patikimais pagal šiandieninius standartus – apibrėžiami kaip turintys ne mažiau kaip 45 dalyvius, taip pat aiškiai iš anksto užregistruotą planą eksperimento pradžioje, kad būtų išvengta vėlesnio šališkumo.
Du iš šių tyrimų buvo susiję su dėkingumo išreiškimu mintyse, o kiti du – su socialinio bendravimo nauda. Nė viename tyrime, susijusiame su sąmoningumu, meditacija, fiziniais pratimais ar buvimu gamtoje, nedalyvavo pakankamai dalyvių, taip pat nebuvo išankstinės registracijos.
Iš 532 tyrimų 475 tyrimuose nebuvo nei išankstinės registracijos plano, nei pakankamai dalyvių. „Devyniasdešimt penkiuose procentuose jų imtys yra gerokai per mažos, – sako E.Dunn. – Taigi, mes tiesiog negalime jais labai pasitikėti“.
Nepaisant to, tokios strategijos teoriškai galėtų padėti padidinti laimę, teigia mokslininkė.
„Mes tikrai nenorime, kad žmonės iš šio mūsų tyrimo padarytų išvadas, jog jei kasdien praktikuoja meditaciją, kuri daro juos tikrai laimingais, turėtų nustoti tuo užsiimti, – sako ji. – Tiesiog iš tikrųjų dar nėra gerų įrodymų, kad tai veikia visus“.
Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Human Behaviour“.
Parengta pagal „New Scientist“.
