„Kretingos vandenų“ vadovė Eglė Alonderienė mini, kad fluoro nei skonio, nei kvapo žmonės nejaučia – todėl įmonė negauna nusiskundimų dėl vandenyje esančio šio cheminio elemento. Tuo tarpu geležis vandenyje iš karto matoma ir jaučiama, nors poveikį dažniausiai daro buitinei technikai ir santechnikai, o ne žmogaus sveikatai.
Tačiau fluorą pašalinti iš vandens reikia titaniškų pastangų. Daugiausia vandens Kretingos rajone tiekiama iš pagrindinės Kretingos miesto vandenvietės, kurios gręžinių vanduo turi padidėjusį fluoridų kiekį.
Fluorui pašalinti įrengti atvirkštinio osmoso filtrai. Tai plačiai naudojamas filtravimo metodas, kurio metu vanduo yra praleidžiamas per specialias membranas su ypatingai mažomis poromis. Būtent šios filtre esančios membranos ir padeda atskirti vandens molekules nuo įvairių teršalų ir priemaišų. Tačiau tokių filtrų eksploatacija yra kur kas brangesnė nei paprastų geležies filtrų. Papildomam vandens slėgiui sukelti naudojama elektra, filtrams plauti – vanduo. Net penktadalius paruošto vandens sunaudojama filtrų plovimui.
E. Alonderienė šypteli, kad lietuviai nebūtų lietuviai, jei nepasinaudotų kad ir fluoru. Žvitrūs žemaičiai iki šiol dantų pastą perka be fluoro, nes jo dar nemažai yra vandenyje. Kretingos rajone veikia 40 vandenviečių, iš kurių 21 nepašalintas fluoro perteklius. Fluoro koncentracija jose viršija nustatytąją 1,5 mg/l saugią vartojimui normą. Didžiausia dar vis tiekiamo vandens fluoro koncentracija siekia 5,38 mg/l. Net ir tų vandenviečių, kurios nepatenka į viršijančių fluoro normų sąrašą, vandenyje aptinkamo fluoro koncentracija sudaro 0,20 – 0,10 mg/l. „Kretingos vandenys“ turi leidimą laikinai, iki 2026 m. pradžios, tiekti vandenį su padidintomis fluorido vertėmis.
Lietuvos geologijos tarnybos patarėjas dr. Jonas Satkūnas teigia, kad padidintas fluoro kiekis keliose iš 60 šalies savivaldybių yra mažmožis palyginti su kokiomis problemomis susiduria likusi Europa.
Skaičiuojama, kad jūros vandenyje fluoro koncentracija siekia 1 mg/l, o upėse, ežeruose ir požeminiame vandenyje fluoro kiekis paprastai neviršija 0,5 mg/l.
Geriamajame vandenyje fluoras yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir visiškai tirpus – nesudaro jokių drumzlių. Jo nustatymas reikalauja specialių analitinių chemikalų, laboratorinės įrangos ir patirties. Paties fluoro poveikis sveikatai yra lėtas ir, dažniausiai kumuliatyvus ir negrįžtamas. Svarbiausios padidintų fluoro kiekių sukeltos ligos yra dantų ir kaulų fluorozė.
Prieš kurį laiką Lietuvoje buvo ištirta požeminio vandens kokybė šiaurės vakarų Lietuvoje. Aukščiausia fluoridų koncentracija (6,52 mg/l) nustatyta Kretingos rajone. Akmenės, Mažeikių ir Šiaulių rajonuose apie 40 proc. tirtų vandenviečių, nustatytos padidintos fluoro koncentracijos, o Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Plungės, Telšių ir Kelmės rajonai apie 67 proc. tirtų gręžinių nustatytos fluoridų koncentracijos, viršijančios 1,5 mg/l.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos duomenimis, į vandens valymą per pastaruosius 5 metus buvo investuota šimtai milijonų eurų. Prieš 30–40 metų aštriausi vandens skoniai buvo Šiaurės Lietuvoje, o dabar šių piktžaizdžių beveik neliko.
