Pasirinko gyvybiškai svarbią sritį
Pavyzdžiui, vieno iš stipendijos laureatų darbe pateikta kruopšti analizė, kokie medicininiai rodikliai po vėžio diagnozės yra statistiškai reikšmingi ir leistų gan tiksliai įvertinti paciento mirtingumo riziką. Šią sritį nagrinėti pasirinkęs Vytautas Kraujalis atskleidžia, jog darbo tema buvo susieta su iš pirmo žvilgsnio IT sričiai gan tolima, tačiau Lietuvai itin opia problema – prostatos vėžiu.
„Tai yra viena dažniausių vėžio formų ir antra pagal vyrų mirtingumo nuo vėžio priežastis. Lietuvoje šią diagnozę kasmet išgirsta 3000 vyrų, o kiekvienais metais maždaug 500 jų šią kovą su liga pralaimi. Taigi, bakalauro darbe analizavome, kokie medicininiai rodikliai po diagnozės nustatymo yra statistiškai reikšmingiausi. Tai yra ypač svarbu, norint parinkti tinkamą gydymo planą pacientui, kadangi ne visi prostatos vėžio atvejai yra didelės rizikos ir būtina atskirti atvejus, kuomet vėžys gali padaryti didelės žalos vyro sveikatai“, – medicininėmis žiniomis stebina matematikas.
Taip visuomenės sveikatos problema persikėlė į magistro darbą, kuriame V.Kraujalis pasitelkė populiarius mašininio mokymosi metodus, o jų pagalba gavo modelius, gebančius prognozuoti paciento mirtingumo riziką ypač tiksliai – nuo mėnesio iki 18 metų po vėžio diagnozės nustatymo. O tikslumo mato vertė siekia net 92,3 proc.
Išvadose – pribloškiantys atradimai
KTU studento teigimu, dirbti teko su Lietuvos vyrų duomenimis, gautais iš LSMU Kauno klinikų ir kuriems buvo diagnozuotas priešinės liaukos vėžys tarp 2001 ir 2017 metų.
„Iš viso išanalizavome 1564 pacientus, kurių amžius svyravo tarp 40 ir 87 metų. Iš šių pacientų, 264 (16,9 proc.) buvo užfiksuotos mirtys, o net 50 mirčių (3,2 proc.) buvo dėl prostatos vėžio. Darbe analizavome ne tik mirtingumo rodiklius nuo prostatos vėžio, bet ir diagnozuotų pacientų mirtingumo rodiklius nuo kitų, nesusijusių su vėžiu, priežasčių“, – tyrimo eiga dalinasi V.Kraujalis.
„Iš vienos pusės, nors gydytojai ir be analizės žinojo, jog viena stadija yra blogesnė už kitą, tačiau dabar galime įvardyti tiksliai, kiek kartų ši stadija sukelia didesnę ar mažesnę riziką, taip pat parodome pamėnesiui iki 18 metų, kaip kinta paciento rizika. Tai yra papildomas įrankis gydytojui, kuris gali padėti greičiau, lengviau ir tiksliau įvertinti paciento situaciją“, – pasakoja studentas.
Tikisi stipendijomis paskatinti pokyčius
Kaip pasakoja „TeleSofto“ vyriausiasis technologijų direktorius (CTO) Nerijus Eimanavičius, įmonės įsteigtas stipendijas šiemet gavo du bakalauro studentai iš informatikos ir du magistrantai iš matematikos ir gamtos mokslų fakultetų, o jų darbų vertinimui skyrė ypatingą dėmesį.
„Norėdami paskatinti studentus ieškoti tvaresnių, efektyvesnių sprendimų taikymo įvairiuose procesuose nesitikėjome, jog sulauksime tokių reikšmingų ir prasmingų darbų, turinčių realią galią į gerą keisti mūsų gyvenimus. Pradėję analizuoti jų baigiamuosius darbus džiaugiamės pamatę, jog studentams tikrai rūpi socialinio, ekonominio ar ekologinio tvarumo klausimai, tad šią stipendijų programą tikrai toliau tęsime ir plėsime“, – pasakoja N.Eimanavičius.
V.Kraujalis, sulaukęs finansinio paskatinimo iš „TeleSofto“, teigia besijaučiantis įvertintas už daugelį bemiegių naktų bei gavęs įrodymą, jog darbas šia svarbia tema buvo pasirinktas rašyti ne veltui.
„Visų pirma norėčiau dar kartą padėkoti bendrovei ne tik už man skirtą stipendiją, tačiau ir apskritai už tokią iniciatyvą, parodytą dėmesį studentams. Taip pat esu labai dėkingas savo darbo vadovui doc. dr. Tomui Ruzgui, kurio dėka ir buvo parašyti šie darbai. O šis ilgai rengtas projektas, atrodo, nenuėjo veltui – atvedė iki įdomių išvadų ir reikšmingų atradimų, kurie gali būti taikomi praktiškai ir keisti žmonių gyvenimus“, – patikina V.Kraujalis.
