Nuo 2019 m., kai Jinnet Paola Pedraza pirmą kartą atsisiuntė „TikTok“, ji tapo viena didžiausių socialinės žiniasklaidos svetainės propaguotojų ir populiaresnių naudotojų. Jos trumpi vaizdo klipai apie 2021 m. masinius protestus Kolumbijoje išplito pasaulinėje „TikTok“ bendruomenėje.
J.P.Pedraza įsidiegė „TikTok“ dėl to, kad jos dukra papasakojo, kokia smagi yra ši programa. Iš Kolumbijos kilusi 37 metų žurnalistikos tyrėja, dabar gyvenanti Ispanijoje, norėjo daugiau sužinoti apie turinį, kuris taip įtraukė jos vaiką.
Naujienų niša
Pasauliui užsidarius dėl COVID-19 pandemijos, mama su dukra naudojosi programa, kad skelbtų vaizdo klipus apie tai, kaip jos prisitaikė prie gyvenimo neišeinant iš namų. Tada, kai Kolumbijoje kilo demonstracijos dėl mokesčių didinimo, sveikatos priežiūros pokyčių ir kitų problemų, ir J.P.Pedraza rado nišą: iš Ispanijos skelbė naujienas apie visuomenės pasipiktinimą savo gimtojoje šalyje.
„Atradau, kad „TikTok“ buvo vertingas įrankis, galintis padėti transformuoti visuomenes, ir neapsiriboja tik šokiais, mada bei iššūkiais“, – sakė ji.
Kai moteris įrašė savo pirmąjį vaizdo įrašą, ji turėjo 100 sėkįjų. Šiandien iš jos kasdienes naujienas gauna beveik 25 000 žmonių.
J.P.Pedraza dalijasi savo įžvalgomis, atlikdama naujus ES finansuojamus tyrimus, susijusius su „TikTok“ poveikiu Z kartai – žmonėms, kurie užaugo supami socialinės žiniasklaidos.
Iniciatyvai vadovauja 1810 m. Napoleono įkurto italų mokymo centro „Scuola Normale Superiore“ kultūros sociologas dr. Paolo Gerbaudo. Projektas „TikTok and Generation Z“ – arba TKTKGEN – prasidėjo 2022 m. sausį ir tęsis iki šių metų pabaigos.
Analizuodamas socialinės žiniasklaidos svetaines ir tikslines grupes Europoje bei Kinijoje, kuriose atsirado „TikTok“, P.Gerbaudo nori geriau suprasti šias antrosios kartos platformas, kurioms būdingas dalijimasis vaizdo įrašais. Jis telkia dėmesį į tai, kodėl ir kaip jauni žmonės naudoja „TikTok“.
Gera atmosfera
Anot tyrėjo, priežastis, dėl kurios jie dėl „TikTok“ atsisakė tradicinių socialinės žiniasklaidos platformų – tokių kaip „Facebook“ ir „Twitter“ – yra pozityvesnis jos turinys.
Skirtingai nuo „Twitter“ būdingų karštų diskusijų, „TikTok“ nuo pat pradžių prisistatė kaip gėrio jėga – jos unikalus algoritmas gali tiksliai numatyti, kokio tipo turinys vartotojui bus malonus.
P.Gerbaudo mano, kad šis požiūris tikriausiai labiau priimtinas Z kartai, kuri, jo teigimu, ieško labiau nuotaiką pakeliančios medžiagos.
„Z karta užaugo vykstant krizei po krizės – nuo klimato kaitos iki COVID-19 – ir tai neišvengiamai suformavo jos atstovų požiūrį bei įsitikinimus“, – tvirtina jis. „TikTok“ siūlo objektyvą, per kurį galima suprasti jaunimo kultūrą – ir, atrodo, kad ši karta turi tikrai kitokią pasaulėžiūrą, mažiau orientuotą į konfrontaciją“.
Bet ar gali geros atmosferos ir motyvacinių pranešimų perteklius sukurti jauniems žmonėms savų problemų?
P.Gerbaudo siekia geriau suprasti platformos „toksiško pozityvumo“ – nuolatinio spaudimo būti laimingam ir dalytis tik teigiamais gyvenimo aspektais – poveikį jų psichikos sveikatai.
Susirūpinimą kelia ir priklausomybė nuo ekrano. Nors šiuo metu mažai žinoma apie tai, kaip „TikTok“ veikia savo naudotojus, ekspertai įspėja, kad unikalus platformos algoritmas ir 15–30 sekundžių trukmės vaizdo įrašai ilgainiui gali turėti rimtų pasekmių žmonių psichologinei būsenai.
Ekrano poveikis
Pietų Danijos universiteto profesorius Andersas Grøntvedas atlikdamas vieną iš nuodugniausių tyrimų, susijusių su pailgėjusio prie ekranų praleidžiamo laiko poveikiu, žengė į naujas žemes.
Jis koordinavo šešerių metų trukmės projektą, tiriantį skaitmeninių ekranų naudojimo poveikį psichikos sveikatai, miegui ir fiziniam aktyvumui. ES finansuojama iniciatyva „Screens“ baigėsi šių metų sausį.
Maždaug prieš 15 metų mokslininkai norėdami nustatyti žmonių prie ekranų praleidžiamą laiką, rėmėsi klausimynais – paprastai klausdami, kiek laiko jie praleido prie kompiuterio ar priešais televizorių – bet šiandien reikia naujo požiūrio.
„Screens“ komanda sukūrė programas, skirtas stebėti išmaniųjų telefonų naudojimui bei matuoti žmonių judesius, miego kokybę ir streso lygį. Pasak A.Grøntvedo, nors prie ekranų praleidžiamas laikas akivaizdžiai pailgėjo, poveikį sveikatai kiekybiškai įvertinti yra ne taip lengva.
Vis dėlto, sujungusi iš beveik 400 žmonių visoje Danijoje surinktus duomenis su visuomenės sveikatos ir elgsenos mokslo sričių duomenimis, tyrėjų komanda atskleidė, kaip internete praleistas laikas veikia visuomenę, ypač vaikus.
Skirtasis laikas baigėsi
Projekto rezultatai rodo, kad kai prie ekranų praleidžiamas laikas buvo sutrumpintas iki valandos per dieną, vaikų ir jaunuolių fizinis aktyvumas gerokai padidėjo.
Darbo dienomis fizinis aktyvumas padidėjo vidutiniškai 45 minutėmis per dieną, o savaitgalį – 73 minutėmis.
„Mes tikrai nesitikėjome tokio didelio poveikio, – sako A.Grøntvedas. – Turime rasti geresnių galimybių jauniems žmonėms leisti laiką kartu akis į akį, o ne prie ekranų“.
Naudodamasis šiomis išvadomis jis dabar dirba su vietos mokyklomis, kad pagerintų popamokinės veiklos galimybes.
Teigiamas poveikis suaugusiųjų fiziniam aktyvumui nebuvo toks akivaizdus – nes jie buvo linkę vieną sėdimą prie ekranų atliekamą veiklą pakeisti kita panašia. Tačiau suaugusieji pranešė apie geresnį miegą ir bendrą nuotaiką – bei didesnę gerovę.
Apibendrinant, projektas patvirtino kai kurias įtariamas problemas, kurias kelia didesnis socialinės žiniasklaidos naudojimas – ir padėjo sutelkti protus.
„Šios technologijos turi privalumų, tačiau turime geriau suvokti jų tiesioginį ir ilgalaikį poveikį“, – teigia A.Grøntvedas.
Šeimos taisyklės
Jo nuomone, tai gali reikšti, kad reikia labiau kontroliuoti naudojimąsi socialiniais tinklais, ypač šeimose.
Praktinis veiksmas, kurį jis siūlo tėvams, yra nustatyti taisykles, ribojančias prie ekranų praleidžiamą laiką namuose – ir ne tik vaikams. Projekto duomenys rodo, kad kuo daugiau laiko tėvai praleis prie ekranų, tuo ilgiau tai darys ir jų vaikai.
Be to, kuo labiau tėvai yra priklausomi nuo savo išmaniųjų telefonų, tuo prastesnė jų vaikų psichikos sveikata. Kai šeimos nustato ribas, žmonės yra aktyvesni ir apskritai laimingesni.
A.Grøntvedas tai išbandė savo namuose su trimis vaikais – ir giria rezultatus.
„Tai buvo tikrai gera patirtis mano šeimai ir suteikė mums daug daugiau laiko pabūti kartu namuose, – tvirtina jis. – Patarčiau žmonėms tai išbandyti“.
Šiame straipsnyje minimus tyrimus finansavo ES Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) ir programa „Marie Skłodowska-Curie veiksmai“ (MSCA). Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.
Daugiau informacijos:
