Pentakvarkus, kaip ir sako jų pavadinimas, sudaro keturi kvarkai ir vienas antikvarkas – ir tikimasi, kad gamtoje natūraliai jie nesusidaro, todėl yra itin reti. „Paprastai įprasti hadronai yra sudaryti iš dviejų ar trijų kvarkų, todėl tai yra egzotiška būsena, – sako Milano universiteto (Italija) mokslininkė Elisabetta Spadaro Norella iš naująją dalelę atradusios komandos. – Tokių būsenų iki šiol buvo stebėta labai nedaug“.
Ši konkreti dalelė skiriasi nuo kitų, nes joje yra keistasis kvarkas – ne neįprastas kvarkas, o vienas iš šešių fundamentaliosios dalelės „skonių“. Tyrėjai ją aptiko sudauždami du protonų pluoštus itin didelėmis energijomis ir sekdami dalelių pėdsakus, kai jos skyla į sudedamąsias dalis.
Pastaraisiais metais fizikai taip pat atrado keletą naujų tetrakvarkų, kuriuos sudaro keturi kvarkai. „Tai tarsi šių dalelių renesansas, nes surenkame vis daugiau duomenų ir galime tirti sudėtingesnius skilimus“, – sako E.S.Norella.
Kiekvienas kvarkas elgiasi šiek tiek skirtingai, todėl hadronų katalogo sudarymas turėtų padėti mokslininkams suprasti esminį mažiausių materijos sudedamųjų dalių elgesį. Pavyzdžiui, mes nežinome, kaip jie visi sulimpa, kad sudarytų sudėtingesnes daleles, iš kurių sudarytas mus supantis pasaulis.
„Labai svarbu tirti šias egzotines būsenas, nes jos padeda suprasti, kaip kvarkai jungiasi dalelių viduje“, – aiškina mokslininkė. Yra keletas idėjų, kaip tai galėtų vykti, tačiau dar neturime pakankamai duomenų, kad galėtume pasakyti, kuri iš jų yra teisinga – bet keistasis pentakvarkas ir jo giminaičiai turėtų padėti mums tai padaryti.
Tyrimas skelbiamas žurnale „Physical Review Letters“.
Parengta pagal „New Scientist“.
