Mokslininkai jau anksčiau yra nustatę, kad naminės kiaulės (Sus scrofa domesticus) patiria stresą, kai mato, kad kitos jų rūšies kiaulės patiria baimę. Liza Moscovice iš Ūkinių gyvūnų biologijos tyrimų instituto Dummerstorfe (Vokietija) su kolegomis norėjo patikrinti, ar gyvūnai imsis veiksmų, kad palengvintų vieni kitų stresą.
Jie patalpino grupes po devynias arba dešimt kiaulių į aptvarą, sujungtą su dviem mažesniais skyriais. Kiekvienas skyrius nuo pagrindinio aptvaro buvo atskirtas durimis, esančiomis šalia lango. Kiekvienos durys turėjo užraktą, kurį buvo galima atidaryti tik iš pagrindinio aptvaro.
Kiaulės laisvai išmoko atidaryti duris – savo šnipais stumtelėti durų rankenėles. Tada tyrėjai vieną kiaulę įkalino viename iš dviejų skyrių, o kitą paliko tuščią.
Atlikus 75 bandymus, kurių kiekvienas truko 20 minučių ir kuriuose dalyvavo skirtingos „įkalintos“ kiaulės, grupės narys iš pagrindinio aptvaro 85 proc. atvejų išleisdavo įkalintą kiaulę. Vidutiniškai kiaulėms prireikė 2,2 minutės, kad atidarytų duris, vedančias prie įkalinto gyvūno. Jos 68 proc. bandymų taip pat atidarė duris į tuščią patalpą, tačiau ne taip greitai – vidutiniškai per 3,9 minutės.
Kiaulės, kurios, atsidūrusios spąstuose, rodė pavojaus ženklus – žviegė ar bandė pabėgti – 2,4 karto dažniau buvo išgelbėtos ir greičiau sulaukė pagalbos iš savo kolegių, palyginti su tomis, kurios tokių ženklų nerodė.
Nors rezultatai rodo, kad kiaulės jaučia empatiją viena kitai, negalima atmesti galimybės, kad jos elgėsi savanaudiškai ir paprasčiausiai mėgavosi spręsdamos galvosūkį, sako tyrime nedalyvavęs Šveicarijos federalinio technologijų instituto Ciuriche darbuotojas Sébastienas Goumonas.
Jei kiaulės iš tiesų padeda vienos kitoms remdamosi empatija, tai gali turėti įtakos mūsų požiūriui į kiaules ir vartotojų pasirinkimams, sako S. Goumonas.
Tyrimas publikuotas duomanų bazėje „bioRxiv“.
Parengta pagal „New Scientist“.
