Senovinė molinė siena yra apie 10 km ilgio ir yra dykumoje netoli Truchiljo, šiaurinėje Peru dalyje. Ji buvo pastatyta netoli tos vietos, kur anksčiau buvo Čan Čano sostinė. Šis miestas priklausė čimu kultūrai, kuri maždaug nuo IX a. iki XV a. gyveno šiaurinėje Peru pakrantėje.
Daugelis yra girdėję apie įvairias ikikolumbines Pietų ir Centrinės Amerikos tautas – tokias kaip majai, inkai ir actekai – tačiau čimú (chimú) dažnai lieka nepastebėti.
Savo laiku ši civilizacija buvo didžiausia ir labiausiai klestinti regiono kultūra, užėmusi 1000 km pakrantės ruožą, kuris tęsėsi dabartinės šiaurinės Čilės teritorijoje. Nepaisant jų reikšmės, čimú galiausiai užkariavo inkai, su kuriais čimú ilgą laiką konfliktavo
Dar visai neseniai buvo manoma, kad Muralla La Cumbre buvo pastatyta dėl šių karo veiksmų. Buvo manoma, kad ji tarnavo kaip barjeras, turėjęs apsaugoti čimú nuo invazijos.
„Remiantis keliais kolonijiniais laikais užrašytais pasakojimais, inkų diduomenės ir čimú palikuonys ispanams pasakojo, kad tiek inkai, tiek čimú 1400–1450 m. kariavo ilgai trukusį karą, – pasakoja Floridos universiteto (JAV) Antropologijos katedros docentas Gabrielis Prieto. – Siena [netoli] Čan Čano tuomet laikoma gynybinės strategijos, skirtos apsisaugoti nuo inkų antpuolių, dalimi“.
Tačiau G.Prieto rado įrodymų, kad Muralla La Cumbre iš tikrųjų saugojo vietovę nuo niokojančių potvynių, kurie atsirasdavo per drėgniausius Peru laikotarpius, vadinamus El Niño.
El Niño įvyksta, kai jūros temperatūra tropinėje rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje pakyla 0,5 °C aukščiau normos. Šis reiškinys paprastai pasireiškia kas kelerius metus, o didžiausias būna gruodžio mėnesį. Terminas reiškia „berniukas“ ir, manoma, kilo iš „El Niño de Navidad“, kai prieš kelis šimtmečius Peru žvejai apibūdino orus, turėdami omenyje per Kalėdas gimusį naujagimį Kristų.
Kai kuriose pasaulio dalyse El Niño atneša sausrą, tačiau Ekvadore ir šiaurinėje Peru dalyje dėl jo prasideda smarkios liūtys. Šie vandenys praeityje būtų kėlę didelę grėsmę vietos bendruomenėms – ypač čimú.
Tyrinėdamas Muralla La Cumbre, G.Prieto rytinėje sienos pusėje rado potvynio nuosėdų sluoksnių – o tai leidžia manyti, kad siena buvo pastatyta siekiant apsaugoti į vakarus esančias dirbamas žemes.
„Patikrinau seną hipotezę, kurią 2003 m. pasiūlė du Peru archeologai: Victoras Piminchumo ir Césaris Gálvezas, – pasakoja mokslininkas. – 2021 m. gavau finansavimą kasinėti, pasirinkau sienos atkarpą, kertančią vieną iš sausų raguvų, ir labai pasisekė, kad nuosėdas radau rytinėje pusėje“.
Remiantis radiokarboninio datavimo rezultatais, apatinės sienos dalys galėjo būti pastatytos apie 1100 m., dėl El Niño potvynių.
G.Prieto analizė taip pat parodė, kad vienos iš nuosėdų sluoksnių datuojamas apie 1450 m. – o tai sutampa su kitoje Čimú vietovėje įvykusiu masiniu maždaug 140 vaikų ir 200 lamų jauniklių paaukojimu. G.Prieto nuomone, tai gali būti ženklas, kad čimú žinojo apie El Niño potvynių keliamą pavojų, dėl kurio jų valdovai aukojo aukas, kad nuramintų savo dievus.
Šis tyrimas yra svarbus keliais aspektais, aiškina G. Prieto. „Jis rodo, kad Čimú ne tik malšino savo dievus žmonių ir gyvulių aukomis, bet ir kūrė techninę bei veiksmingą infrastruktūrą, kad galėtų susidoroti su neigiamu [El Niño] poveikiu. Jie taip pat sukūrė savotišką užtvanką, sulaikančią nuosėdas ir vertingą dumblą, kuris galbūt buvo naudojamas žemės ūkio laukams tręšti“.
Atrodo, kad čimú buvo kur kas pažangesni technologijų požiūriu, nei dažnai vertinama – ypač kalbant apie jų „hidraulinę infrastruktūrą“, kuri padėjo jiems susidoroti su tokiomis intensyviomis klimato anomalijomis, kokias sukelia El Niño. Dėl to „šiuolaikinės tautos, tokios kaip Peru gyventojai, vis dar kenčia, nes neskiria pakankamai dėmesio paprastoms technologijoms, duodančioms veiksmingų rezultatų“, – priduria mokslininkas.
Straipsnis, kuriame išsamiai aprašomi G. Prieto tyrimai, buvo priimtas publikuoti ir netrukus bus paskelbtas.
Parengta pagal „IFL Science“.
