„Svarbu suprasti poveikį žmonėms, esantiems patalpose, kad būtų galima pateikti rekomendacijas, kaip apsaugoti žmones ir turtą, – sako vienas iš autorių Dimitris Drikakisas. – Pavyzdžiui, galime projektuoti konstrukcijas, kurios užtikrintų didesnę apsaugą.“
Venkite koridorių ir durų. Ieškokite patalpų be langų. Sprogusi branduolinė bomba skleidžia ne tik radiaciją, ryškią, akinančią šviesą ir deginantį karštį, bet ir galingą smūginę bangą, kuri gali nuvilnyti dešimtis kilometrų.
Būtent šios smūginės bangos gali būti mirtinos žmonėms, esantiems pakankamai saugiu atstumu nuo sprogimo.
Komanda imitavo 750 kilotonų atominės bombos branduolinį sprogimą. Tokio galingumo kovinė galvutė greičiausiai sunaikintų viską 4 kilometrų spinduliu, tačiau už šio spindulio esantys žmonės gali turėti galimybių likti nesužaloti arba bent jau gyvi – jei pasislėps tinkamoje vietoje, tvirtoje konstrukcijoje.
„Sprogimas buvo imituojamas naudojant didelės skiriamosios gebos ir didelės eilės skaičiavimo skysčių dinamiką“, – sakė D.Drikakisas.
Remdamiesi šiais modeliais tyrėjai apskaičiavo, kaip smūgio banga judėtų per pastatus, įskaitant kambarius, sienas, kampus, duris, koridorius, langus ir angas, nuo 4 iki 50 km atstumu nuo sprogimo vietos.
Jie nurodė, kad siauros pastatų patalpos – pavyzdžiui durys ir koridoriai – gali veikti kaip vėjo tunelis ir pagreitinti smūginę bangą iki pavojingo slėgio, 18 kartų viršijančio žmogaus kūno svorį, o toks slėgis gali sutraiškyti kaulus.
„Pavojingiausios kritinės patalpų vietos ir objektai, kurių reikia vengti, yra langai, koridoriai ir durys“, – sako vienas iš autorių Ioannisas Williamas Kokkinakisas.
Geriausia vieta yra tolimiausioje nuo sprogimo pastato pusėje, patalpoje be langų. Tačiau „net ir priešais sprogimą esančiame kambaryje galima apsisaugoti nuo didelio oro greičio, jei žmogus įsitaisys kambario kampuose, esančiuose sprogimo pusėje“, sakė I.W.Kokkinakisas.
Taip pat verta paminėti, kad svarbus ir pats pastatas – nevertėtų slėptis, pavyzdžiui, rąstiniame name.
„Kaip pažymėta straipsnyje, jei esate per arti sprogimo, nelabai ką galima padaryti. Tačiau esant didesniam atstumui pastato konstrukcijos – ypač akmuo, betonas ar kitos tvirtos nedegios medžiagos – gali šiek tiek apsaugoti nuo sprogimo“, – sakė Oregono valstybinio universiteto radiacinės biologijos profesorė Kathryn Higley.
Pasiruošimas ateičiai
Tyrėjai nurodo, kad 750 kilotonų bombos sprogimą jie modeliavo pagal Rusijos „Sarmat“ – tarpžemyninę balistinę raketą, kurią išbando Kremlius.
Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė susirūpinimą, kad galime priartėti prie branduolinio karo, o vienas iš pagrindinių tyrimo motyvų buvo „stiprėjanti retorika apie branduolinių ginklų panaudojimą“, sako D.Drikakisas.
„Branduolinis karas yra rimtas dalykas, kuris sukels didelius nuostolius. Keletą dešimtmečių tarptautinė bendruomenė manė, kad tokia galimybė nesusidarys. Tačiau retorika visame pasaulyje pasikeitė“, – teigia tyrėjas.
Tyrimo autoriai mano, kad šios išvados gali padėti branduolinės saugos ekspertams parengti geresnes strategijas, kaip sumažinti atominių sprogimų ir radiacijos nutekėjimo žalą. Jie tikisi, kad tyrimo rezultatais taip pat bus galima vadovautis ateityje, kuriant branduoliniams sprogimams atsparius pastatus.
„Šio tyrimo plataus masto reikšmė yra ta, kad jis gali prisidėti prie supratimo, kaip geriausiai apsisaugoti branduolinio sprogimo atveju“, – sako K.Higley.
Parengta pagal „Insider“.
