Nors „Moolec“ molekulinės ūkininkavimo technologijos detalės yra komercinė paslaptis, bendrovė teigia, kad į įprastų sojų augalų genomą įtraukė kiaulių genus. Dėl to ketvirtadalį šių augalų „Piggy Sooy“ pupelių baltymų sudaro kiaulių baltymai – tiksliau, 26,6 proc. Sojos pupelių minkštimas netgi įgauna rausvą, į kiaulieną panašią spalvą.
„Kiekvienas baltymas atrinktas taip, kad suteiktų pridėtinę vertę, susijusią su tikslinėmis funkcijomis – pavyzdžiui, skoniu, tekstūra ir maistine verte“, – teigiama bendrovės interneto svetainėje.
Ūkininkai galės tokius augalus auginti taikydami įprastinę žemės ūkio praktiką. Nuėmus derlių ir perdirbus pupeles – taip pat įprastiniais metodais – jų baltymai galės būti naudojami mėsos pakaitalams ir kitiems produktams gaminti. Pranešama, kad taip pat kuriami žirniai su jautienos baltymais.
Kaip ir laboratorijoje užaugintos kiaulienos atveju, tikimasi, kad „Piggy Sooy“ pritaikymas komerciniais tikslais ilgainiui gali padėti atsisakyti kiaulių auginimo ir skerdimo bei su tuo susijusių etinių ir aplinkosaugos problemų.
„Moolec“ sukūrė unikalią, sėkmingą ir patentuotą platformą, skirtą labai vertingų baltymų gamybai ekonomiškai svarbių augalų (pavyzdžiui, sojų pupelių) sėklose, – sako bendrovės vyriausiasis mokslo darbuotojas Amitas Dhingra. – Šis pasiekimas atveria precedentą visai mokslo bendruomenei, siekiančiai molekulinės žemdirbystės būdu pasiekti aukštą baltymų raiškos lygį sėklose“.
Kol kas nežinoma, kada maisto produktai, kurių sudėtyje yra šių baltymų, galės būti prieinami vartotojams.
Parengta pagal „New Atlas“.
