Fosfatų uolienos yra esminis elementas, naudojamas trąšų pramonėje gaminant fosforą, ir buvo įtrauktas į Europos Komisijos kovo mėnesio pasiūlymą dėl svarbiausių žaliavų įstatymo.
Apskaičiuota, kad Norvegijos telkinio vertė yra ne mažesnė kaip 70 mlrd. tonų – t. y. šiek tiek mažesnė nei 2021 m. JAV geologijos tarnybos įvertintos 71 mlrd. tonų pasaulinės atsargos.
Iki šiol didžiausi fosfatų uolienų telkiniai pasaulyje – apie 50 mlrd. tonų – yra Maroko Vakarų Sacharos regione. Remiantis JAV vertinimais, kiti didžiausi telkiniai yra Kinijoje (3,2 mlrd. tonų), Egipte (2,8 mlrd. tonų) ir Alžyre (2,2 mlrd. tonų).
„Dabar, kai Europoje randama kažkas tokio dydžio, kuris yra didesnis už visus kitus mums žinomus šaltinius, tai yra reikšminga“, – sakė atradimą padariusios bendrovės „Norge Mining“ įkūrėjas Michaelas Wurmseris.
Europos Komisija palankiai įvertino didžiulį Norvegijos fosfatų telkinį.
„Šis atradimas iš tiesų yra puiki žinia, kuri padėtų siekti Komisijos pasiūlymo dėl ypatingos svarbos žaliavų akto tikslų“, – sakė ES vykdomosios valdžios atstovas.
Elektromobiliai ir saulės baterijos
Apie 90 proc. pasaulyje išgaunamų fosfatų uolienų naudojama žemės ūkyje trąšų pramonei reikalingo fosforo gamybai, kuriam šiuo metu nėra pakaitalo.
Tačiau fosforas taip pat naudojamas saulės baterijų ir ličio-geležies-fosfato baterijų (LFP), skirtų elektriniams automobiliams, taip pat puslaidininkių ir kompiuterių lustų gamyboje (nors ir nedideliais kiekiais).
Visus šiuos produktus Europos Komisija nurodė kaip „strategiškai svarbius“, kad Europa išliktų pasauline jėga, gaminančia svarbiausias ekologiško ir skaitmeninio perėjimo technologijas.
„Štai kodėl manome, kad fosforas, kurį galime gaminti, bus svarbus Vakarams – jis suteikia autonomiją“, – interviu „Euractiv“ sakė M. Wurmseris.
Šiuo metu akumuliatorių gamybai reikalingi fosforo kiekiai yra nedideli ir prognozuojama, kad iki 2050 m. jie sudarys tik apie 5 proc. pasaulinio poreikio, teigiama praėjusiais metais mokslo žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje.
Tačiau pagrindinės šalys gamintojos, tokios kaip Kinija ir JAV, „gali stengtis apsaugoti savo vidaus tiekimą ribodamos eksportą, kaip tai buvo pastebėta 2008 m., kai Kinija įvedė eksporto tarifą“, – rašoma „Nature“ straipsnyje. Todėl tikėtina, kad ateityje tiekimo sutrikimai „bus geopolitinio ir ekonominio pobūdžio gerokai anksčiau, nei bus išnaudotos pasaulinės atsargos“.
Pramonės koalicijos „Critical Raw Materials Alliance“ duomenimis, žinomos aukštos kokybės fosfatų uolienų atsargos pamažu senka, jas valdo keturi ar penki dideli tiekėjai už Europos ribų.
„Maža pasiūla ir didelė paklausa reiškia kainų augimą“, – pastebi koalicija.
Be to, fosforo perdirbimas yra labai daug anglies dioksido reikalaujantis procesas, todėl šiuo metu didžioji pramonės dalis sutelkta Kinijoje, Vietname ir Kazachstane, sako M. Wurmseris.
„Tai viena iš priežasčių, kodėl Europoje nebegaminama ši itin svarbi žaliava – prieš daugelį metų šiek tiek jos buvo gaminama Nyderlanduose, tačiau dėl didelės taršos gamyba buvo nutraukta“, – aiškina jis.
Tačiau, pasak M. Wurmserio, Norvegija, taikydama anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologiją, galės laikytis griežtesnių aplinkosaugos standartų kasant ir perdirbant šias naudingąsias iškasenas nei šiuo metu tai daro Azijos konkurentai.
„Fosforas iš Kinijos, Vietnamo ar Kazachstano nepadaro saulės baterijos būtinai ekologišku produktu. Taigi tai pabrėžia mūsų koncepciją, kad tvarumas prasideda žemėje, kai kasama medžiaga“, – sako jis.
2018 m. atradimas
Bendrovė „Norge Mining“, remdamasi Norvegijos geologinės tarnybos pateikta informacija, šį telkinį atrado dar 2018 m.. Bendrovė išsiaiškino, kad rūdos telkinys žemėje, kuris, pirminiais skaičiavimais, plytėjo 300 metrų gylyje, iš tikrųjų slūgso 4500 metrų gylyje.
„Kai tai atradome, atlikome dvi gręžimo programas dviejose zonose. Ir tose dviejose zonose, iki 400 metrų gylio, nustatėme du pasaulinio lygio išteklius, todėl kiekviena iš zonų gali tiekti žaliavą mažiausiai 50 metų“, – sakė M. Wurmseris.
Šiuo metu neįmanoma gręžti 4500 metrų gylyje, todėl projekte dirbantys geologai įvertino tik trečdalį apimties, iki 1500 metrų nuo paviršiaus.
Kartu „tai yra mažiausiai 70 mlrd. tonų mineralizuotų fosfato uolienų“, – nurodo M. Wurmseris.
Kartu su fosfatais Norvegijos telkiniuose taip pat yra vanadžio ir titano, kuriuos ES taip pat priskiria prie ypatingos svarbos žaliavų ir kurie naudojami aviacijos ir gynybos pramonėje. M. Wurmseris nenurodė, kokio dydžio yra šie telkiniai.
Leidimų išdavimas
Pasibaigus žvalgybos etapui, „Norge Mining“ siekia pereiti prie kito projekto etapo – gavybos.
Pasak M. Wurmserio, Norvegijos vyriausybė „labai palaikė“ projektą ir gruodį paskelbė, kad visi svarbiausių žaliavų projektai Norvegijoje bus tvirtinami skubos tvarka. Pagrindinės išankstinės sąlygos gavybos licencijoms gauti yra įvykdytos, įskaitant ekonominio gyvybingumo tyrimus, teigia bendrovė.
Tačiau to paties negalima pasakyti apie Europos Sąjungą.
Kovo mėnesio pasiūlyme dėl ypatingos svarbos žaliavų įstatymo Europos Komisija fosforą ir fosfatines uolienas priskyrė prie „ypatingos svarbos“, bet ne prie „strateginių“ naudingųjų iškasenų, kurioms taikomas 40 proc. vietinės gamybos kriterijus ir pagreitinto leidimų išdavimo taisyklės.
„Svarbu, kad Briuselio pareigūnai suprastų strateginę šių žaliavų svarbą“, – teigia M. Wurmseris.
Bendrovei „Norge Mining“ nereikia finansavimo – bendrovė jau nurodė, kad ja domisi Europos, JAV ir Japonijos bendrovės, įskaitant „du svarbius lėktuvų gamintojus“, kurie domisi titano tiekimu.
Vis dėlto leidimų išdavimas gali būti labai svarbus kasybos sektoriuje, kuriame nuo žvalgybos iki pirmosios komercinės rūdų gavybos paprastai praeina 10–15 metų.
„Tai daug svarbiau nei grynieji pinigai. Nes jei turite grynųjų pinigų ir negaunate leidimo, tai jums nepadeda. Tačiau jei turite leidimą vykdyti kasybą, galite lengvai pritraukti kapitalą“, – sako M. Wurmseris.
Europos Komisija pripažįsta, kad fosforas yra „labai svarbi medžiaga akumuliatorių cheminėms medžiagoms ir skaitmeninimui“. Tačiau ji teigia, kad fosfatų uolienų atsargos yra „gausios“, todėl jų nereikia priskirti prie strateginių.
Ji teigė, kad kovo mėnesio pasiūlyme dėl akto yra nuostatų, kurios turėtų padidinti šių rūšių naudingųjų iškasenų tiekimo saugumą, „pavyzdžiui, griežta tiekimo rizikos stebėsena, galimybė gauti finansavimą, o ES esantiems projektams – galimybė gauti vieno langelio principu veikiančius leidimus“.
Siūlomą aktą šiuo metu nagrinėja Europos Parlamentas ir ES valstybės narės, kad vėliau šiais metais jis būtų galutinai priimtas.
Parengta pagal „Euroactiv“.
