Meksikos Kampečės valstijoje esančiame Balamkú ekologiniame draustinyje yra kelios didelės piramidės, pastatytos klasikiniu majų civilizacijos laikotarpiu (250–1000 mūsų eros metais). Archeologai vietovę pavadino Ocomtúnu, kas jukatekų majų kalba reiškia „akmeninis stulpas“ – taip norėdami atkreipti dėmesį į daugybę stulpų, išsidėsčiusių vietovėje, kuri užima maždaug 50 hektarų plotą, teigiama pranešime.
Komanda miestą aptiko kartografuodama majų žemumas LIDARU – milijardais lazerio spindulių, paleistų iš virš džiunglių skrendančio lėktuvo. Šis metodas yra neinvazinis būdas, leidžiantis suprasti po lapija paslėptų žmogaus sukurtų struktūrų topografiją. Šiuo atveju lidaras atskleidė majų miestą su keliomis piramidės formos struktūromis, iš kurių aukščiausia siekė beveik 15 metrų.
„Ši vieta buvo svarbus regioninio lygmens centras“, – pareiškime cituojamas pagrindinis archeologas ir Slovėnijos antropologinių bei erdvinių tyrimų instituto skyriaus vadovas Ivanas Ṡprajcas.
Pietų Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje buvo daugybė majų miestų, išsibarsčiusių po visą Pietų Meksiką ir Centrinę Ameriką. Civilizacija aukščiausią tašką buvo pasiekusi pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje – ir „žlugo“ tarp 800 ir 1000 m. (iš tiesų majų kultūra transformavosi, šiandien vis dar yra gyvų majų).
Tyrinėdami pėsčiomis archeologai aptiko ne tik piramides ir kolonas, bet ir keramikos dirbinius, tris aikštes, aikštelę, kurioje buvo žaidžiami žaidimai kamuoliu, ir kompleksą, sudarytą iš „žemų ir pailgų statinių, išdėstytų beveik koncentriniais ratais“.
Tačiau archeologai vis dar aiškinasi, kam majai naudojo kai kuriuos statinius.
„Gali būti, kad tai turgavietės arba bendruomenės ritualams skirtos erdvės, – sako I.Ṡprajcas. – Dažniausiai pasitaikantys keramikos tipai, kuriuos surinkome paviršiuje ir kai kuriose bandomosiose duobėse, yra vėlyvojo klasikinio laikotarpio (600–800 m.). Tačiau šios medžiagos mėginių analizė suteiks mums patikimesnių duomenų apie apgyvendinimo seką“.
Parengta pagal „Live Science“.
