Šį keistą ir kiek šiurpų vaizdą 1911 m. pirmą kartą aptiko geologas Thomas Griffithas Tayloras, kuris jį susiejo su raudonaisiais dumbliais. Tik po pusės amžiaus buvo nustatyta, kad sodriai raudoną spalvą sukelia geležies druskos. Labiausiai intriguoja tai, kad vanduo iš pradžių būna skaidrus, bet netrukus po to, kai išsiveržia iš ledo, tampa raudonas, nes geležis oksiduojasi veikiama oro – tai pirmas toks atvejis per tūkstančius metų.
Dabar, atlikus naują tyrimą ir ištyrus vandens mėginius, nustatyta, kad ši geležis yra kitokios formos nei įprasta. Techniškai ji nėra mineralas – ji yra nanosferų, 100 kartų mažesnių už žmogaus raudonuosius kraujo kūnelius, pavidalo.
„Kai tik pažvelgiau per mikroskopą, pastebėjau, kad [vandenyje] yra šių mažų nanosferų ir jose gausu geležies, o be geležies jose yra dar daug įvairių elementų – silicio, kalcio, aliuminio, natrio – ir visi jie skirtingi, – sakė vienas iš tyrimo autorių Kenas Livi. – Kad tai būtų mineralas, atomai turi būti išsidėstę labai specifine kristaline struktūra. Šios nanosferos nėra kristalinės, todėl anksčiau naudoti kietųjų kūnų tyrimo metodai jų neaptiko.“
Šis atradimas turi reikšmės ne tik Antarktidoje, bet net ir už Žemės ribų, rašo „New Atlas“. Vos prieš kelerius metus mokslininkams pavyko aptikti vandens šaltinį – itin sūrų poledyninį ežerą, kuriame nėra nei šviesos, nei deguonies, o ten esanti mikrobų ekosistema milijonus metų išbuvo izoliuota. Gyvybė gali egzistuoti ir kitose planetose panašiomis nedraugiškomis sąlygomis, tačiau mes galbūt nesiunčiame tinkamos įrangos, kad ją pastebėtume, teigia K.Livi.
„Mūsų darbas atskleidė, kad mėnuleigių ar marsaeigių atliekama analizė yra neišsami nustatant tikrąjį aplinkos medžiagų pobūdį planetų paviršiuje, – sakė K.Livi. – Tai ypač pasakytina apie šaltesnes planetas, tokias kaip Marsas, kur susidariusios medžiagos gali būti nanometrinės ir nekristalinės. Todėl mūsų metodai šioms medžiagoms nustatyti yra netinkami. Norint iš tiesų suprasti tokių planetų paviršių prigimtį, reikėtų transmisinio elektroninio mikroskopo, tačiau šiuo metu tokio mikroskopo Marse įrengti neįmanoma.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Frontiers in Astronomy and Space Sciences“.
Parengta pagal „New Atlas“.
