Ši išvada rodo, kad prekybos tinklas šiuos daiktus iš rytų Afrikos ir per postromėniškąją Europą atgabeno į Angliją – tai galbūt yra vienas ilgiausių žinomų to meto prekybos kelių atstumų.
„Tai tikrai ilgas kelias, – sako Šefildo universiteto (Jungtinė Karalystė) archeologas ir tyrimo bendraautorius Hugh Willmottas. – Jis kerta Viduržemio jūros pasaulį, paskui Alpių kalnus ir tikriausiai keliauja per Reino žemę... taigi kerta daugybę kultūrų“.
Tyrėjai išanalizavo vieną iš septynių vadinamųjų „maišelių žiedų“, rastų kapuose ankstyvojo anglosaksų laikotarpio kapinėse, datuojamose V a. pabaiga – VI a. pradžia, netoli Skremblio kaimo, esančio maždaug už 110 km į rytus nuo Šefildo.
Išanalizavusi kaulo kolageno baltymą, komanda nustatė, kad žiedas pagamintas iš Afrikos dramblio (Loxodonta genties) ilčių, o radioaktyviosios anglies analizė parodė, kad šis dramblys gyveno apie V a. Tyrėjai savo išvadas paskelbė žurnalo „Journal of Archaeological Science“ birželio numeryje.
Paslaptingi žiedai
„Maišelių žiedai“ jau daugiau nei 200 metų glumina archeologus. Šimtai jų rasta anglosaksų kapavietėse Anglijoje, o keli rasti kitose šiaurės vakarų Europos dalyse.
Žiedų skersmuo siekia nuo 10 iki 15 cm ir jie buvo rasti tik turtingų anglosaksų moterų kapuose. Jie gerokai per dideli, kad būtų nešiojami ant piršto, todėl kadaise buvo manoma, kad tai viršutinės rankos dalies papuošalai. Tačiau dabar archeologai mano, kad žiedai buvo rišami aplink juosmenį ir laikė maišelius, kurie atliko kišenėlių funkciją ir į kuriuos buvo dedami bet kokie smulkūs daiktai, kuriuos moterims reikėdavo turėti po ranka.
„Dažnai aptinkame, kad [maišeliuose] buvo daiktų, ir jie paprastai būna gana atsitiktiniai“, – pasakoja H.Willmottas. – Sulaužytas varis, romėnų monetos ir panašūs daiktai“.
Žiedų radimas tik turtingų žmonių kapuose gali rodyti jų statusą: „Jie galėjo būti susiję su moterimis, kurios užėmė ypatingą vietą visuomenėje“, – sako mokslininkas.
Dramblio kaulo kilmė
Tyrėjai taip pat išmatavo stroncio izotopų (elemento formų, turinčių skirtingą neutronų skaičių) santykį dramblio kaule. Šie santykiai rodo regiono geologiją. Rezultatai parodė, kad dramblys augo vietovėje, kurioje yra geologiškai jaunų vulkaninių uolienų – tikriausiai Riftinio slėnio regione Rytų Afrikoje, teigia H.Willmottas.
Kadangi anglosaksų Anglijoje dramblio kaulo dirbinių nerasta, galima manyti, kad žiedai buvo gaminami Afrikoje – tikriausiai Aksume, kuris tuo metu buvo dramblio kaulo apdirbimo centras – o vėliau jais buvo prekiaujama, kol jie pasiekė Angliją, aiškina mokslininkas. Gali būti, kad keli žemyninėje Europoje rasti žiedai iš maišelių yra šios prekybos įrodymas.
Radiniai demonstruoja, kad žiedai iš dramblio kaulo buvo populiarūs tarp anglosaksų mažiausiai 100 metų. Taigi kalbame apie ilgalaikę prekybą, teigia archeologas. Tačiau panašu, kad jų naudojimas baigėsi VII a. – galbūt dėl to, kad buvo sutrikdytas nusistovėjęs prekybos kelias.
Be šių naujų įrodymų apie Afrikos dramblio kaulo importą, žinoma, kad anglosaksai importavo stiklo dirbinius iš Prancūzijos, gintaro karolius iš Baltijos pajūrio, ametisto karolius iš rytinės Viduržemio jūros dalies ir kriaukles iš Raudonosios jūros ar Indijos. Tačiau nėra jokių duomenų apie prekybos tinklus, kurie tiekė šias prekes.
Londono karališkojo koledžo archeologas ir istorikas Kenas Darkas naujausiame tyrime nedalyvavo, tačiau tyrinėja tolimąją prekybą Europoje pirmajame tūkstantmetyje. „Šis tyrimas gali pateikti vis daugiau įrodymų, kad V-VII a. prekybos tinklai buvo kur kas platesni ir sudėtingesni, nei anksčiau manyta“, – sako jis.
Danijos Orhuso universiteto Miesto tinklų evoliucijos centro archeologas Rowanas Englishas, kuris taip pat nedalyvavo tyrime, sako, kad ekspertai jau seniai įtarė, jog maišelių žiedai buvo pagaminti iš importuoto dramblio kaulo, o naujasis tyrimas yra „galutinis patvirtinimas“.
Tačiau jis įspėjo, kad kiti maišelių žiedai galėjo būti atvežti iš kitur: „Mano paties darbe ankstyvųjų viduramžių Anglijos kapinėse užfiksuota daugiau nei 700 tokių žiedų... reikia atlikti daugiau kontekstinio ir mokslinio darbo“.
Parengta pagal „Live Science“.
