Tačiau patinai, norėdami išlaikyti patelės dėmesį ir neleisti jai nuobodžiauti, turi pasirūpinti, kad jų repertuare būtų įvairių giesmių.
Lankasterio universiteto ir Mančesterio metropoliteno universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia naują paukščių giesmių evoliuciją.
Per dvejus metus tyrėjai įrašė ir išanalizavo 7000 mėlynųjų zylių, perinčių atidžiai stebimuose inkiluose netoli Lankasterio universiteto, giesmių. Jie atliko eksperimentą, kurio metu giesmių įrašus grojo patelėms – ir nustatė, kad patinų vokalo nuoseklumas (didelis tikslumas kartoti tą pačią natų schemą) buvo pagrindinė giesmių ypatybė, kuri lytiškai sujaudino pateles.
Tačiau nors čiulbėti tikslias tų pačių natų kopijas buvo „seksualu“, patelėms tai tapdavo „nuobodu“. Jų reakcija palaipsniui mažėjo (jos priprato) – bet vėl suaktyvėdavo, kai patinai pereidavo prie kitokio tipo giesmių.
Gauti rezultatai gali paaiškinti, kodėl daugumos rūšių paukščių giesmės nėra nuolat itin kintančios, bet pasižymi tam tikru saikingu kintamumu – patikimas kokybės signalas subalansuojamas su poreikiu išvengti patelės pripratimo ir susidomėjimo praradimo.
Tyrėjai mano, kad paukščių patinų gebėjimas nuolat pataikyti tą pačią giesmės natą yra signalas patelėms ir konkurentams, kad jie turi stiprius motorinius įgūdžius, kurie perkeliami į kitas esmines gero partnerio savybes.
Pagrindinis darbo autorius dr. Javieras Sierro, kuriam šis tyrimas buvo jo daktaro disertacija Lankasterio universitete, sakė: „Giesmininkams čiulbant reikia atlikti sudėtingus judesių modelius. Būtent tiksliai atlikdamas šias pasikartojančias natas paukščio patinas gali pademonstruoti potencialioms partnerėms šias savybes, kurios taip pat apima socialinį statusą, reprodukcinę veiklą, ilgaamžiškumą, seksualinį patrauklumą ir gebėjimą ginti teritoriją“.
Anot mokslininko, daugelis paukščių rūšių čiulba giesmes, kai greitai iš eilės kartojama ta pati nata. Giesmė taip pat gali būti kartojama. Kartojimas patinui reikalingas tam, kad jis tobulintų savo čiulbėjimo įgūdžius – tačiau toks kartojimas gali kainuoti, nes ilgainiui patelė praranda susidomėjimą.
„Nustatėme, kad kai patinai čiulba skirtingų tipų giesmes arba tarp giesmių padaro tylos pauzes – tai sumažina patelės pripratimą ir padeda išlaikyti jos susidomėjimą“, – teigė J.Sierro.
Tyrimas taip pat parodė, kad mėlynųjų zylių patinai, kurių balsas buvo nuoseklesnis, pasižymėjo didesne reprodukcine sėkme, matuojama pagal lizduose sudedamų kiaušinių skaičių – tai dar vienas įrodymas, kad vokalinis nuoseklumas yra įgūdis, būdingas geros kokybės individams – tiems, kurių genai prisidės prie būsimų populiacijų kūrimo. Kitos giesmių savybės – pavyzdžiui, įvairovė – nebuvo susijusios su kiaušinių dėties dydžiu.
Per poravimosi sezoną balsų pastovumas didėjo, o didžiausias jis buvo 7–10 dienų laikotarpiu, kai patelė buvo vaisingiausia ir kasdien dėdavo po kiaušinį.
Tyrėjai teigia, kad dviejų esminių paukščių čiulbėjimo aspektų – nuoseklumo ir įvairovės – pusiausvyra gali išspręsti ilgą laiką paukščių bendravimo tyrimuose egzistavusį paradoksą – ir paaiškinti skirtingų rūšių čiulbėjimo stilių įvairovės lygį.
„Mūsų rezultatai paaiškina, kodėl dauguma paukščių kartoja giesmių struktūras ir nečiulba taip, kad reklamuotų giesmių įvairovę, nuolat skleisdami naujas natas ar giesmių tipus“, – sakė kitas tyrimo autorius, Dr. Selvino de Kortas iš Mančesterio metropoliteno universiteto.
Dr. Ianas Hartley iš Lankasterio universiteto Aplinkos centro pažymėjo, kad „atrodo, jog paukščių giesmės evoliucionavo veikiamos priešingo selektyvaus poveikio, dėl kurio gali būti pasiekta pusiausvyra tarp kartojimo siekiant „seksualiausios“ giesmės ir giesmių įvairovės siekiant sumažinti psichologinį pripratimo poveikį“.
Parengta pagal phys.org.
