Žmonės šventykloje buvo laidojami 800 metų, teigiama Tilio miesto savivaldybės, kurioje aptikti pilkapių, griovių, laidojimo lauko ir fermos likučiai, pranešime.
Didžiausiame iš trijų piliakalnių ilsisi vyrų, moterų ir daugybės vaikų, mirusių maždaug nuo 2500 m. pr.m.e. iki 1200 m. pr.m.e., palaikai. Archeologai taip pat aptiko senovinių palaidojimų aplink šventyklą, tad visa vietovė užima apie 3,8 hektaro plotą – didesnį nei septynios amerikietiško futbolo aikštės. Pasak pranešimo, kuriame pažymima, kad „šie mirusieji turėjo atlikti svarbų vaidmenį ritualuose“, šioje vietoje buvo iškasinėta daugiau kaip 80 asmenų kapų. Kai kurie žmonės buvo tiesiog palaidoti, kiti – kremuoti.
Nors šventykloje nėra tokių akmenų kaip Stounhendže, panašu, kad didžiausias pilkapis tarnavo kaip kalendorius, padedantis žmonėms žymėti Saulės judėjimą, sakoma mokslininkų pranešime. Pavyzdžiui, brangūs artefaktai – tokie kaip bronzinis ieties antgalis – buvo užkasti ten, kur Saulės spinduliai pro šventyklos angą patenka į žemę.
Saulėgrįžų ir lygiadienių stebėjimas buvo „svarbus, pavyzdžiui, religinėms šventėms, taip pat sėjos ir derliaus nuėmimo laikui apskaičiuoti“, teigiama pareiškime. Tikėtina, kad šios ypatingos Saulės dienos buvo švenčiamos, o toje vietoje esantis ūkis galėjo būti šventinių susibūrimų vieta, mano archeologai.
Komanda taip pat aptiko duobių, stulpų ir kibirų liekanų. Atrodo, kad šiose duobėse buvo laikomas vanduo – o tai leidžia manyti, kad jose buvo atliekami apsivalymo ritualai, teigiama pranešime.
Tyrėjai 2016 m. pabaigoje pramoninėje teritorijoje – Medelio verslo parke – aptiko šią vietą ir kitus metus ją kasinėjo. Per tą laiką jie atkasė daugiau kaip 1 mln. radinių iš akmens amžiaus, bronzos amžiaus, geležies amžiaus, Romos imperijos ir viduramžių. Prireikė šešerių metų, kad būtų išanalizuoti radiniai, tarp kurių buvo keramikos, kaulų, dirvožemio ir molio, akmens, titnago ir medžio artefaktų.
„Retai kada archeologams pasitaiko proga ištirti tiek daug teritorijos aplink pilkapius, – rašoma pranešime. – Dabar aišku, koks unikalus yra šis atradimas ir ši šventykla“.
Seniausioje laidojimo lauko dalyje archeologai, kasinėdami moters kapą, rado stiklinį karoliuką iš Mesopotamijos (dabartinio Irako). Šis karoliukas, kuris yra seniausias žinomas stiklo karoliukas Nyderlanduose, atskleidžia, kad prieš 4000 metų šio regiono gyventojai palaikė ryšius su kultūromis, esančiomis už beveik 5000 km.
Nors vietovė nėra atvira visuomenei, archeologai įrengė dvi ekspozicijas, kuriose eksponuojami artefaktai iš šventyklos. Flipe ir regioniniame muziejuje iki 2023 m. spalio bus eksponuojami bronzos amžiaus kapų radiniai, o Leideno Nacionaliniame senienų muziejuje rodomi radiniai iš grupinio kapo, esančio apie 200 metrų į pietus nuo pilkapių.
Parengta pagal „Live Science“.
