Neseniai atlikta dviejų geografiškai atskirtų aštuonkojų populiacijų DNR analizė, kuri buvo paskelbta šių metų pradžioje, rodo, kad kadaise jos priklausė vienai didelei šeimai.
Šis „tiesioginis istorinis ryšys“ rodo, kad maždaug prieš 125 000 metų milžiniškas 2,2 mln. kubinių kilometrų Vakarų Antarktidos ledo sluoksnis, skiriantis šias dvi įlankas, visiškai nugrimzdo į jūrą.
Mokslininkai, kurie nustatė aštuonkojų populiacijų, gyvenančių Vedelio ir Roso jūrose, genomų seką, aptiko įrodymų, kad maždaug prieš 70 000 metų tarp šių dviejų populiacijų vyko protėvių genų mainai, o tai rodo, kad „per Vakarų Antarktidos ledo sluoksnį kadaise greičiausiai buvo atsivėręs senovinis jūros kelias, kuris tiesiogiai jungė dabartines Vedelio ir Roso jūras“.
„Tai galėjo įvykti tik visiškai sugriuvus Vakarų Antarktidos ledo dangai per tarpledynmetį, kuris, kaip spėjame, įvyko maždaug tarp 68 ir 265 [tūkstančių metų]“, – rašo mokslininkai.
Jei tai įvyko tada, labai tikėtina, kad tai gali pasikartoti – ypač atsižvelgiant į tai, kad šiandien pasaulinė temperatūra pasiekia panašią ribą.
Šiuo metu mokslininkai dar tiksliai nežino, ar Vakarų Antarktidai gresia visiškas išnykimas dėl klimato krizės. Tai vienas didžiausių neapibrėžtumų, kuriuos dar reikia išnagrinėti taikant klimato modelius, teigia „Science Alert“.
Nors kai kurie ekspertai dar prieš 50 metų perspėjo apie katastrofą regione, kiti klimato modeliai, sudaryti vos prieš 10 metų, nenumatė, kad per šimtmetį Antarktida smarkiai sumažės. Kaip paaiškėjo, tai buvo klaidinga, nes jau dabar Vakarų Antarktidoje daug greičiau nei likusioje žemyno dalyje tirpsta didmiesčių dydžio ledkalniai.
Vienas iš ledynų net givadinamas „Doomsday“ ledynu – nes jam sugriuvus, jūros lygis savaime gali pakilti 65 cm. Klimatologai neseniai perspėjo, kad ledynas laikosi „ant plauko“.
Praeityje ledynai iro dėl natūralaus Žemės klimato ciklo – to nenulėmė spartus visuotinis atšilimas, kurį sukėlė žmogaus iškastinio kuro išmetimas, kaip yra dabar.
Jei dėl žmogaus sukelto visuotinio atšilimo suirs visas Vakarų Antarktidos ledo sluoksnis ir pietų vandenyne susidarys salynas, sunku įsivaizduoti, kokią ekologinę katastrofą tai sukels, rašo „Science Alert“.
Mokslininkai prognozuoja, kad jūros lygis visame pasaulyje gali pakilti nuo 3,3 iki 5 metrų, o tai pakeis vandens cirkuliaciją pasauliniuose vandenyse ir smarkiai pakeis žemynų pakrantes.
„Šiuo metu būsimas Vakarų Antarktidos ledo dangos suirimas šimtmečių laiko skalėje laikomas mažai tikėtinu procesu“, – rašo tyrėjai.
Vis dėlto net ir optimistiškiausi ateities modeliai prognozuoja, kad iki 2100 m. oro temperatūra pasieks 1,2–1,7 °C – o tai, kaip pažymi autoriai, yra „potencialiai būsimo Vakarų Antarktidos ledo sluoksnio suirimo kritinė riba“.
Šiuo metu daugiau nei pusė Antarktidos ledo sluoksnį laikančių ledo plokščių yra ties griūties riba, ir jei jos sugrius, tai gali lemti negrįžtamus nuostolius.
Jei Pareledone turqueti rūšies aštuonkojai pietiniame vandenyne kada nors susijungs su seniai prarastais šeimos nariais, tai reikš, kad mūsų planeta įplaukė į išties neramius vandenis, teigia „Science Alert“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „bioRxiv“.
