Tiesa, ne visi į varpą panašūs daiktai pagaminti siekiant atvaizduoti lytinius organus, todėl ne visi tyrėjai yra įsitikinę, kad ši figūrėlė vaizduoja būtent tai.
Tyrime nedalyvavęs Bostono universiteto (JAV) archeologas Curtisas Runnelsas „Science“ sakė, kad figūrėlė atrodo „gana beformė“, ir anot „Science Alert“, iš pirmo žvilgsnio sunku su tuo nesutikti.
Tačiau archeologė Solange Rigaud iš Bordo universiteto (Prancūzija) ir jos kolegos sako, kad viskas slypi detalėse.
Grioveliais išraižyta figūrėlė, pavadinta T21, iš pradžių buvo rasta archeologinėje radimvietėje Mongolijoje 2016 metais. Visai neseniai specialistai nusprendė atidžiau ją apžiūrėti – ir apskaičiavo, kad objekto amžius yra maždaug 39 500–42 200 metų, taigi jis sukurtas kažkada vėlyvojo paleolito laikotarpiu.
Ant 4 cm ilgio papuošalo korpuso yra du grioveliai, kurie buvo padaryti smailiu akmeniniu įrankiu. Giliausias griovelis apjuosia ornamento vidurį, o kitas griovelis tęsiasi trumpai ir giliai nuo ornamento viršaus žemyn. Mokslininkai įtaria, kad šie rėžiai vaizduoja varpos gyslas ir šlaplės angą.
Tokie patys bruožai matyti ir Vokietijoje rastame 20 cm ilgio akmenyje, datuojamame prieš 28 000 metų. Šis radinys laikomas vienu ankstyviausių kada nors rastų vyro lytinio organo atvaizdų. Jis taip pat galėjo būti naudojamas kaip įrankis – galbūt skaldant akmenis.
Mongolijoje rastas artefaktas nėra taip aiškiai atpažįstamas, tačiau jei mokslininkai yra teisūs ir jis sukurtas taip, kad atrodytų kaip penis, tai galėtų būti ankstyviausias kur nors rastas simbolinis žmogaus lytinių organų atvaizdas.
Figurėlės galinė pusė yra suplota, blizganti ir lygi, todėl tyrėjai mano, kad jis tikriausiai taip nusidėvėjo, nes dažnai buvo nešiojamas kaip kaklo papuošalas – o jį laikė virvelė, apvyniota aplink vidurinį griovelį.
Kodėl medžiotojas ar rinkėjas būtų nešiojęs šį pakabuką, lieka neaišku. Tyrėjai teigia, kad iš tolo sunku įžvelgti varpos formą, o tai reiškia, kad jis tikriausiai nebuvo naudojamas kaip vyriškumo demontravimo simbolis. Vietoj to jis galėjo būti nešiojamas dėl asmeninių ar dvasinių priežasčių. Romoje buvo manoma, kad varpos motyvai skatina vaisingumą arba atbaido piktąsias dvasias.
Asmeninių papuošalų, pavyzdžiui, pakabuko kriauklių, naudojimas Eurazijoje datuojamas maždaug prieš 45 000 metų, tačiau žmonių figūrų atvaizdavimas šio regiono archeologiniuose įrašuose atsirado vėliau.
Visada išlieka galimybė, kad Mongolijoje rastas pakabukas buvo suformuotas praktiniais tikslais, tačiau tyrėjai tvirtina, kad, remiantis jų atlikta analize, „įtikinamiausia T21 pakabuko interpretacija yra supaprastintas falinis atvaizdas“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Scientific Reports“.
Parengta pagal „IFLScience“.
