Pasak Bavarijos valstybinės paminklų apsaugos tarnybos pranešimo, šis nepaprastas radinys buvo aptiktas suradus bronzos amžiaus laidojimo vietą. Kalavijas ir kiti bronzos dirbiniai buvo rasti vyro, moters ir vaiko kape. Nežinoma, ar ši trijulė buvo susijusi – tik žinoma, kad jie buvo palaidoti gana greitai vienas po kito.
„Kalavijo būklė yra išskirtinė! – pranešime cituojamas Bavarijos valstybinės paminklų apsaugos tarnybos vadovas Mathiasas Pfeilas. – Toks radinys pasitaiko labai retai“.
Preliminariai kalavijas datuojamas XIV a.pr.m.e. pabaiga, viduriniuoju bronzos amžiumi – epocha, iš kurios kalavijų, ypač tokios būklės, randama nedaug.
Bronzos amžiaus ginklas yra taip gerai išsilaikęs, kad „atrodo tebeblizgąs“, sakoma pranešime. Jis turi puošnią aštuonkampę rankeną, kuri, kaip ir likusi kalavijo dalis, pagaminta iš bronzos. Kadangi nuo kalavijo nukaldinimo praėjo trys tūkstantmečiai, jo rankena susidėvėjo ir dabar yra blizgančios žalios spalvos.
Aštuonkampio formos kalavijas yra dar retesnis radinys, nes tik įgudę kalviai galėjo atlikti tokį meistrišką darbą, rašo „IFLScience“.
„Aštuonkampių kalavijų gamyba sudėtinga, nes rankena yra užliejama ant geležtės. Puošyba atliekama naudojant inkrustaciją ir įspaudus“, rašoma pranešime.
Tokie kalavijai buvo gaminami tik dviejose bronzos amžiaus Vokietijos teritorijose: viena – pietuose, kita – šiaurėje, taip pat Danijoje. Tačiau naujai rasto kalavijo kilmė nežinoma.
Kalbant apie tai, ar jis kada nors buvo naudojamas kovoje, įrodymai prieštaringi. Nors archeologai pažymi, kad ant geležtės nėra jokių nusidėvėjimo požymių, jie atkreipia dėmesį, kad kalavijo svorio centras yra tinkamas kertančiam judesiui atlikti, todėl jis galėjo būti naudojamas kaip ginklas.
Komanda tikisi, kad atlikus tolesnius tyrimus pavyks atskleisti kai kurias paslaptis, gaubiančias šį iki šiol tebeblizgantį kalaviją.
Parengta pagal „IFLScience“.