Užtvanką Rusijos kareiviai užėmė iškart po to, kai Vladimiras Putinas pernai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Birželio 6 d. naktį Ukrainos ir Rusijos kariai abiejose Dniepro upės pusėse hidroelektrinėje išgirdo sprogimus, o vėliau ištiko ir užtvankos griūtis. Per atsiradusį plyšį ėmė veržtis 19 kubinių kilometrų vandens.
Potvynis pasiekė 80 gyvenviečių Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, vakar per susitikimą su žiniasklaida sakė Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministro pirmasis pavaduotojas Oleksandras Krasnolutskis. Jis pažymėjo, kad tai tik apie 40 proc. užlietos zonos, likusią dalį dabar kontroliuoja Rusija. Evakuaciją iš Ukrainos kontroliuojamų kaimų apsunkino Rusijos apšaudymas, sakė pareigūnas.
Ilgalaikį susirūpinimą kelia tai, kad bus prarasta antra pagal dydį Ukrainoje vandens saugykla, kurios plotas yra 2155 kvadratiniai kilometrai. Iš jos buvo tiekiamas vanduo gėrimui ir žemės drėkinimui.
Potvynis galėjo pakenkti ir žemdirbystei. O.Krasnolutskis nurodė, kad potvynis, kurį sukėlė užtvankos susprogdinimas, nuplovė viršutinį dirvožemio sluoksnį nuo dešimčių tūkstančių hektarų dirbamos žemės.
Birželio 7 d. paskelbtoje ataskaitoje Ukrainos gamtos apsaugos grupė (UNCG) teigė, kad dėl nelaimės gali būti pažeista daugybė ekosistemų. Nusausinus telkinį buvo sunaikintos žuvų nerštavietės.
Nusekęs vanduo taip pat atvėrė telkinio salelėse esančias paukščių buveines plėšrūnams – todėl gali kilti pavojus geltonojo genio (Ardeola ralloides) ir kitų retų rūšių lizdams. Pasak UNCG, svarbios pelkės palei vandens telkinį nukentės nuo išdžiūvimo, o ekologai nerimauja, kad invaziniai augalai, pavyzdžiui, ambrozijos ir rykštenės, kolonizuos nuosėdas, išplautas iš vandens saugyklos, rašo „Science“.
Žemupyje dėl potvynio gali išnykti retos rūšys – pavyzdžiui, skruzdės Liometopum microcephalum, pelės Sicista loriger ir kitos endeminių žinduolių populiacijos. „Yra pavojus, kad šių rūšių neteksime visiems laikams“, – sakė O.Krasnolutskij. UNCG biologai taip pat mano, jos bus didelių endeminių augalų ir svarbių rūšių – pavyzdžiui, didžiųjų ąžuolų, praradimų.
Susirūpinimą kelia ir užterštumas. Praėjusią savaitę iš hidroelektrinės į aplinką pateko apie 150 tonų naftos. O iš telkinio tekančios nuosėdos yra prisunkusios sunkiųjų metalų ir kitų nuodingų cheminių medžiagų, kurios susidarė dėl dešimtmečius trukusios pramoninės taršos. O.Krasnolutskis sakė, kad jo agentūra paėmė vandens mėginius analizei ir laukia preliminarių rezultatų. Tačiau lauko darbus apsunkina tai, kad upė yra karo zonos viduryje – rusiškos minos buvo nuplautos į upę ir atsidūrė netikėtose vietose. „Labai pavojinga eiti į paveiktą teritoriją, nes minos gali būti visur“, – sakė pareigūnas.
„Bet kokius tyrimus galėsime atlikti tik tada, kai Ukrainos kariuomenė išlaisvins rusų užimtas teritorijas“, – teigė UNCG vadovaujantis aplinkosaugininkas Oleksijus Vasyliukas. Grupė tikisi atnaujinti dalį informacijos tada, kai potvynis nuslūgs.
Parengta pagal „Science“.
