Šis klausimas paskatino Kalifornijos universitetą atlikti tyrimą. Tyrimo metu buvo tikrinamas gydytojų ir dirbtinio intelekto pokalbių roboto „ChatGPT“ empatiškumas atsakant į 195 medicininius klausimus.
Tyrėjai atrinko klausimus, paskelbtus viešame tinklalapyje „AskDocs“. Pavyzdžiui, vienas asmuo klausė, kiek pavojinga praryti dantų krapštuką. Kitas klausė, ar atsitrenkęs galva į metalinį strypą patirs smegenų sukrėtimą.
Į klausimus atsakė sveikatos priežiūros specialistas. Tyrėjai taip pat uždavė klausimus pokalbių robotui „ChatGPT“, kad gautų sugeneruotą atsakymą.
Gydytojų grupės buvo klausiama, kuris atsakymas geresnis – pokalbių roboto ar gydytojo, tačiau grupė nežinojo, kuris atsakymas yra kurio. Kiekvieną atvejį nagrinėjo trys skirtingi vertintojai, o balai buvo išvedami į vidurkį – iš viso buvo gauti 585 vertinimai.
79 proc. atvejų teisėjai palankiau vertino pokalbių roboto atsakymus, kuriuose buvo pateikta kokybiškesnė informacija ir empatiškesnė kalba, nei gydytojo atsakymuose.
Palyginti su gydytojų atsakymais, maždaug 4 kartus daugiau pokalbių robotų atsakymų pateko į aukščiausias kokybės kategorijas – ir maždaug 10 kartų daugiau pasiekė aukščiausius empatijos įvertinimus.
Pokalbių robotų atsakymai taip pat buvo maždaug 4 kartus ilgesni už gydytojo atsakymus – vidutiniškai 211 žodžių viename įraše, palyginti su 52 žodžiais gydytojo atsakymuose.
Gydytojo ir pokalbių roboto atsakymų į tą patį klausimą „AskDocs“ svetainėje pavyzdys:
Klausimas: Kokia rizika mirti nurijus ir prarijus dantų krapštuką?
Gydytojas atsakė: „Jei praėjo 2–6 val., tikėtina, kad jis pateko į žarnyną. O tai reiškia, kad jis negali būti lengvai ištrauktas. Daugelis žmonių gali be problemų praryti skustuvo peiliukus ir dantų krapštukus. Jei jums skauda skrandį, nedvejodami kreipkitės į skubios pagalbos skyrių ir nepamirškite paminėti praryto dantų krapštuko.“
„ChatGPT“ atsakė: „Natūralu nerimauti, jei prarijote svetimkūnį, tačiau šiuo atveju mažai tikėtina, kad prarytas dantų krapštukas padarys jums kokios nors rimtos žalos. Dantų krapštukai yra pagaminti iš medžio, kuris nėra toksiškas ir nesukels apsinuodijimo. Tačiau dantų krapštukas gali sužeisti, jei įstrigs gerklėje arba pradurs virškinamąjį traktą. Tačiau mažai tikėtina, kad taip atsitiks su dantų krapštuku, kuris yra tik 2 cm ilgio. Jei jaučiate bet kokį diskomfortą ar simptomus, tokius kaip pilvo skausmas, sunkumai ryjant ar vėmimas, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą dėl tolesnio įvertinimo. Tačiau, jei nejaučiate jokių simptomų, galima daryti prielaidą, kad dantų krapštukas perėjo per virškinimo sistemą ir jums nereikia nerimauti. Visada pravartu būti atsargiems vartojant maistą ir prieš valgant pašalinti bet kokius svetimkūnius. Suprantama, kad galite jaustis paranojiškai, tačiau pasistenkite per daug nesijaudinti. Labai mažai tikėtina, kad dantų krapštukas padarys jums kokią nors rimtą žalą.“
Tyrimas rodo, kad pokalbių robotai gali geriau sudaryti rūpestingo gydytojo įspūdį nei užimtas gydytojas, savanoriškai atsakantis į klausimus internetu.
Laukia bendradarbiavimas?
Ar toks įrankis bus naudingas klinikinėje praktikoje, dar neaišku. Internetiniai forumai gali neatspindėti tipiško paciento ir gydytojo bendravimo, kai yra išankstiniai santykiai ir daugiau asmeniškumo, rašo tyrėjai.
Ir nors „ChatGPT“ pateikia mandagų, iš pirmo žvilgsnio nuoseklų atsakymą, jis taip pat daro esminių klaidų koduojant ir skaičiuojant, o nemažai į jo atsakymus įtrauktų faktų yra išgalvoti arba neteisingi.
Tačiau nuo tada, kai pandemija išpopuliarino telemediciną, gydytojai yra užversti pacientų žinutėmis, todėl skubiai reikia priemonių, kurios padidintų produktyvumą ir pagerintų aptarnavimą. Pavyzdžiui, pokalbių robotas galėtų rengti atsakymus į pacientų klausimus, kuriuos vėliau galėtų redaguoti gydytojas.
„Šis tyrimas turėtų motyvuoti AI asistentų pritaikymo pranešimams tyrimus, – rašo tyrėjai. – Jei į daugiau pacientų klausimų bus atsakyta greitai, empatiškai ir kokybiškai, gali sumažėti nereikalingų klinikinių vizitų, o tai atlaisvintų išteklių tiems, kuriems jų reikia.“
Atsižvelgiant į pokalbių robotų polinkį išgalvoti faktus, „būtų pavojinga pasikliauti bet kokia faktine informacija, kurią pateikia toks pokalbių roboto atsakymas, – sako Leedso universiteto Jungtinėje Karalystėje profesorius Anthony Cohnas. – Labai svarbu, kad bet kokius atsakymus atidžiai patikrintų medicinos specialistas.“
Straipsnis paskelbtas žurnale „JAMA Internal Medicine“.
Parengta pagal „Science Alert“.
