Tai vieninteliai du tokios rūšies ginklai, kada nors panaudoti karo veiksmuose – ir tikėkimės, kad tokia tendencija ir išliks, nes kai kurie iš dabartinių atitinkamų ginklų yra daugiau nei 3000 kartų galingesni už bombą, numestą ant Hirošimos.
Dėl tebevykstančio Rusijos ir Ukrainos karo kyla naujų nuogąstavimų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš Vakarus gali panaudoti branduolinius ginklus. 2022 m. vasario 24 d. kreipdamasis iš Maskvos, V. Putinas įspėjo kitas šalis, kad bet koks bandymas įsikišti sukels „dar nematytas pasekmes“ – ir tai buvo interpretuojama kaip užslėptas grasinimas pradėti branduolinį karą.
Tad grįžkime prie atominių ginklų istorijos. „Little Boy“ ir „Fat Man“ buvo atominės bombos, arba branduolių skilimo bombos, kurios veikė grandininės branduolių dalijimosi reakcijos pagrindu. Tokiose bombose radioaktyviųjų medžiagų atomų branduoliai suskaidomi, kad susidarytų skirtingi elementai, todėl išsiskiria didelis energijos kiekis ir dėl to suskyla dar daugiau atomų – ir įvyksta griaunamasis sprogimas.
Kad prasidėtų grandininė reakcija, „Mažylyje“ į tos pačios medžiagos branduolį buvo paleistas į kulką panašus sviedinys, pagamintas iš urano-235. O „Storulyje“ buvo naudojama plutonio-239 šerdis, kuri buvo uždegta tūkstančiais kilogramų įprastinių sprogmenų – ir tai vėlgi sukėlė grandininę branduolių dalijimosi reakciją.
Termobranduoliniame ginkle (kurio pavadinimas paprastai sutrumpinamas iki tiesiog „branduolinio ginklo“), dar vadinamame vandeniline bomba, skilimo procesas yra tik pradžia. Šiuolaikiniuose branduoliniuose ginkluose, tokiuose kaip Jungtinių Valstijų bombos „B83“, naudojamas panašus skilimo procesas kaip ir atominėse bombose. Bet pradinė energija čia vėliau vandenilio izotopų deuterio ir tričio branduoliuose įžiebia antrinę sintezės reakciją. Vandenilio atomų branduoliai susijungia ir susidaro helis, o grandininė reakcija vėl sukelia sprogimą – šį kartą daug galingesnį.
Kaip parodyta „YouTube“ kanalo „RealLifeLore“ vaizdo įraše, „Mažylio“ sprogimas išlaisvino apie 15 kilotonų energijos, kuri prilygo 15 000 tonų trotilo – ir sukėlė grybo formos debesį, kuris driekėsi iki maždaug 7620 metrų aukščio. „Storulis sukėlė maždaug 21 kilotonos sprogimą. „B83“ sprogimas išlaisvintų 1,2 megatonos energijos, kas prilygtų 1 200 000 tonų trotilo – taigi toks sprogimas būtų 80 kartų galingesnis už „Mažylį“.
Toliau – dar baisiau. Didžiausias kada nors susprogdintas branduolinis ginklas – 1961 m. Sovietų Sąjungos susprogdinta „Caro bomba“ – sukėlė beprotišką 50 megatonų sprogimą, kuris buvo 3 333 kartus galingesnis už „Mažylio“ bombą ir sulygino su žeme visą miestą. „Caro bomba“ sukėlė didžiausią iki šiol žmogaus sukurtą sprogimą, kurio metu grybo formos debesis pakilo į daugiau nei 40 km aukštį – maždaug 4,5 karto aukščiau už Everesto kalną – o sprogimo bangos tris kartus apskriejo visą pasaulį.
Norėtumėte sužinoti, kas jūsų laukia, jei netoli jūsų esančiame dideliame mieste būtų numesta branduolinė bomba? Alexo Wellersteino sukurtame žemėlapyje „Nukemap“ simuliuojamas branduolinio sprogimo poveikis viso pasaulio miestams. Virtualiame žemėlapyje taip pat pažymėti istoriniai branduoliniai sprogimai – tokie kaip 1945 m. Naujojoje Meksikoje įvykęs „Trejybės“ sprogimas ir 1961 m. „Caro bombos“ sprogimas Naujojoje Žemėje (Rusija).
Jei norėtų, žmonija galėtų sukurti ir dar galingesnę bombą nei „Caro bomba“. Bet gal jau laikas pradėti ieškoti galimybių panaudoti branduolių sintezę kam nors kitam? Pavyzdžiui, kelionei į Marsą pirmyn ir atgal?
Parengta pagal „Popular Mechanics“.
