Naujieji rezultatai paneigia ankstesnius spėjimus, kad mūsų rūšis galėjo kryžmintis su išnykusiais giminaičiais Afrikoje, kurių anatomija gerokai skyrėsi nuo mūsų. Taip pat jie paneigia idėją, kad žmonės išsivystė iš vienos grupės, išsišakojusios iš mūsų artimiausių giminaičių.
Evoliucija laikui bėgant
Mūsų rūšis, Homo sapiens, atsirado Afrikoje daugiau nei prieš 300 000 metų. Pirmosios šiuolaikinių žmonių bangos Afriką pradėjo palikti mažiausiai prieš 194 000 metų. Už žemyno ribų šiuolaikiniai žmonės kartais kryžminosi su jau išnykusiais giminaičiais – pavyzdžiui neandertaliečiais ir denisoviečiais, kurių protėviai Afriką paliko gerokai anksčiau nei šiuolaikiniai žmonės.
Kai kurie tyrėjai iškėlė prielaidą, kad H. sapiens galėjo kryžmintis net su senovinėmis rūšimis, anatomiškai gerokai besiskiriančiomis nuo šiuolaikinių žmonių – pavyzdžiui Homo naledi: viena iš neseniai atrastų išnykusių žmonių rūšių.
Siekdami ištirti šią galimybę, mokslininkai išanalizavo šiuolaikinių žmonių genomus iš pietų, rytų ir vakarų Afrikos. Tyrime buvo įtraukti 44 pietų Afrikos grupės, vadinamos Nama, narių naujai išskirti genomai. Nama yra Khoisanų žmonių grupės nariai, turintys išskirtinį kiekį genetinių variantų, besiskiriančių nuo kitų šiuolaikinių žmonių – o tai leidžia manyti, kad jų protėviai galėjo seniai atsiskirti nuo kitų šiuolaikinių žmonių.
Komanda nustatė, kad šiuolaikiniai žmonės Afrikoje gali būti kilę iš dviejų ar daugiau genetiškai skirtingų srovių, kurios išsiskyrė, bet kurių individai laikui bėgant ir toliau atsitiktinai kryžminosi.
Pirmieji mokslininkų nustatyti požymiai, kad šiuolaikiniai žmonės Afrikoje išsiskyrė į kelias grupes, atsirado maždaug prieš 120 000–135 000 metų, o viena populiacija atsiskyrė ir tapo Nama protėviais. Vis dėlto, H. sapiens genetiniai skirtumai rodo, kad prieš šį skilimą mūsų rūšį sudarė dvi ar daugiau genetiškai skirtingų žmonių populiacijos, kurios kryžminosi šimtus tūkstančių metų. Tačiau tyrėjai pabrėžė, kad skirtumai tarp šių senovės grupių būtų buvę „beveik tokie pat maži, kokie pastebimi tarp šiuolaikinių žmonių populiacijų“.
Skirtumai tarp šių genetiškai skirtingų grupių greičiausiai atsirado, nes pasak vieno iš tyrimo autorių ir McGillo universiteto Monrealyje populiacijų genetiko Simono Gravelo, „Afrika yra didelis žemynas“. „Atstumas, geografinės kliūtys ir socialiniai barjerai greičiausiai padėjo išlaikyti šias grupes fiziškai atskirtas, o laikui bėgant jos genetiškai išsiskyrė“, – teigia jis.
Be to, tyrimo bendraautoriaus, Kalifornijos Daviso universiteto Antropologijos katedros profesoriaus Timo Weaverio teigimu, „buvo ir daug klimato pokyčių“. Pasak jo, tai, kaip laikui bėgant galėjo didėti ir mažėti kritulių kiekis ar temperatūros lygis, „galėjo sumažinti arba padidinti geografines kliūtis žmonių migracijai“.
Šios naujos išvados rodo, kad šiuolaikiniai žmonės greičiausiai nesikryžmino su H. naledi ar kitomis senovinėmis rūšimis, anatomiškai gerokai besiskiriančiomis nuo šiuolaikinių žmonių. „Įdomu, kad naujajame tyrime nerandama tokio kryžminimosi patvirtinimų, nes iš paleoantropologijos žinome, kad mūsų tikėtini protėviai sugyveno su anatomiškai archajiškai atrodančiomis formomis“, – sako Švedijos Upsalos universiteto populiacijų genetikė Carina Schlebusch.
Tuo tarpu naujasis kryžminimosi su santykinai anatomiškai panašiomis grupėmis modelis gali geriau paaiškinti šiuolaikinių žmonių genetinę variaciją. Tyrėjai teigia, kad apie 1–4 proc. genetinių skirtumų šiuolaikinių žmonių populiacijose galėjo atsirasti dėl šio priešistorinio maišymosi Afrikoje.
Mokslininkai savo išvadas pateikė žurnale „Nature“.
Parengta pagal „Live Sciece“.
