Ankstesnė „Neuralink“ paraiška buvo negavusi FDA patvirtinimo dėl saugumo problemų. Dabar bendrovė teigia esanti patenkinta priežiūros institucijos sprendimu, tačiau vadovybė kol kas neplanuoja artimiausiu metu atrinkti bandymų dalyvių.
Kaip tai veikia
„Neuralink“ technologija buvo sėkmingai išbandyta su beždžionėmis. Bendrovė tikisi, kad naujosios mikroschemos leis gydyti tokias ligas kaip paralyžių ir aklumą. Taip pat tikimasi, kad implantuotos mikroschemos padės neįgaliesiems geriau naudotis kompiuteriais ir kitomis naujomis technologijomis.
Viena iš mikroschemų funkcijų – interpretuoti smegenų generuojamus signalus ir „Bluetooth“ ryšiu perduoti informaciją į prietaisus.
Pasak E. Musko, naujasis pasiekimas ypač svarbus didėjant nuogąstavimams, kad dirbtinis intelektas vieną dieną gali pakeisti žmones įvairiose gyvenimo srityse.
Savo oficialiame pranešime „Neuralink“ FDA patvirtinimą pavadino „svarbiu pirmuoju žingsniu, kuris vieną dieną leis naujai technologijai padėti daugeliui žmonių“.
Tačiau E.Musko pasiekimų negalima vadinti absoliučiu proveržiu. Praėjusią savaitę pranešta, kad Šveicarijoje jau atlikta žmogaus smegenų implanto implantavimo procedūra.
Žmogus 12 metų buvo paralyžiuotas dėl dviračių sporto avarijos. Elektroniniai implantai, susieti belaidžiu ryšiu per antrinį implantą stubure, tiesiogine prasme perduoda paciento mintis kojoms ir priverčia jas vaikščioti.
Šveicarijos sistema taip pat vis dar yra eksperimentinėje stadijoje – tačiau pažengė kiek toliau nei „Neuralink“.
Elono Musko bendrovė teigia, kad jų prioritetas – ne konkurencija rinkoje, o siūlomos technologijos saugumas, prieinamumas ir patikimumas.
Etinė pusė
Nepaisant to, kad smegenų implantai neįgaliesiems teikia vilčių, naujoji technologija sulaukia ir kritikos.
„Manau, kad artėjame prie tikrovės, kurioje bus daug mažiau minties laisvės, daug mažiau psichinio privatumo, nors mainais už tai gausime naują apsisprendimo galimybę“, – sako etinių, teisinių ir socialinių pasekmių, susijusių su naujų technologijų kūrimu, ekspertė profesorė Nita Farahani.
Anot jos, žmogaus smegenys vis labiau prikaustomos nuo naujų prietaisų. Net įprastas laikrodis dabar fiksuoja beveik bet kokius žmogaus ketinimus, jau nekalbant apie sudėtingesnes technologijas, tokias kaip „Neuralink“, sako N. Farahani.
„[...] Jei galvojate apie mūsų smegenis kaip apie paskutinę mūsų privatumo ribą, kaip apie vienintelę erdvę, kurią galime atitverti nuo kitų žmonių ir uždaryti prieigą prie jos, kuo daugiau [smegenų implantų] pažangos, tuo mažiau galimybių turime išlaikyti šią paskutinę privatumo ribą“, – sakė ekspertė BBC.
Be to, daug kam įdomu, kiek žmogui su implantu kainuotų tokių įtaisų priežiūra, ar kiekvienas galėtų sau tai leisti ir kas nutiktų žmogaus kūnui, jei technologija staiga sugestų.
Parengta pagal BBC.
