Tačiau biologinės įvairovės stebėsena gali būti brangi ir reikalaujanti daug išteklių. Būtent čia praverčia ekologiniai akustiniai tyrimo metodai – arba „ekoakustika“.
Iš tiesų mūsų planeta dainuoja, teigia Flinderso universiteto (Australija) ekologas ir tyrėjas Jake'as M. Robinsonas. Pagalvokite apie paukščių balsus, šikšnosparnių echolokaciją, vėjyje plazdančius medžių lapus, varlių kurkimą ir svirplių čirpimą. Gyvename eufoniniame gyvybės teatre.
Netgi po mūsų kojomis esantys gyviai skleidžia unikalias vibracijas – kai keliauja žeme, medžioja, maitinasi ir poruojasi. Pasitelkę specialius mikrofonus ir pasiklausydami šios požeminės kakofonijos, mokslininkai gali gauti svarbių žinių apie ekosistemų būklę.
Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Restoration Ecology“, rodo, kad ekoakustika gali būti veiksmingas būdas stebėti biologinę įvairovę dirvožemyje ir miške.
Kas buvo tiriama?
Akustinės technologijos plačiai naudojamos šikšnosparniams, paukščiams ir kitiems gyviams tirti. Tačiau mokslininkai, atkuriantys nualintas ekosistemas, dar nėra visiškai išnaudoję dirvožemio ekoakustikos galimybių.
Taip yra nepaisant to, kad ji akivaizdžiai veiksminga bandant aptikti smulkių gyvūnų vibracijas.
Naujausiame tyrime ekoakustinės priemonės taikytos biologinei įvairovei matuoti Jungtinės Karalystės miške, virš ir po žeme. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad į sveikesnę būklę atkurtų miškų dirvožemis pasižymės didesne garsų įvairove nei neseniai iškirstų sklypų dirvožemis.
Taip yra todėl, kad mokslininkų nuomone, atkurtuose ir „sveikesniuose“ dirvožemiuose gyvens daugiau gyvių, kurie skleis įvairesnius garsus, kuriuos bus galima aptikti.
Pagalvokite apie du simfoninius orkestrus. Pusė vieno orkestro muzikantų susirgo ir negali groti koncerte. Tai analogas nualintai ekosistemai. Kitame orkestre, priešingai, groja visi jo nariai – todėl jis bus garsesnis, skleis sudėtingesnius ir įvairesnius garsus.
2022 m. pavasarį ir vasarą tyrėjai surinko 378 mėginius iš trijų neseniai iškirsto ir trijų atkurto miško plotų. Buvo sukurta įrašymo sistema su specialiais „kontaktiniais“ mikrofonais, kurie buvo įterpti į žemę.
Kad įrašytų tokių dirvožemių gyvių kaip sliekų ir vabalų skleidžiamus garsus, buvo naudojama kamera su viduje esančiomis garsą slopinančiomis medžiagomis. Ši kamera leido blokuoti nepageidaujamus signalus – tokius kaip mechaninį triukšmą, vėją ir žmonių veiklą. Kameroje buvo įtaisytas mikrofonas ir 5 litrų dirvožemio mėginys iš kiekvieno sklypo.
Gauti rezultatai buvo įdomūs. Garsų įvairovė atkurtų sklypų dirvožemyje buvo daug didesnė.
Ši išvada patvirtino įtarimus, kad sveikesnis dirvožemis skleidžia daugiau garsų.
Kodėl svarbu stebėti dirvožemio sveikatą?
Preliminarūs rezultatai rodo, kad ekoakustikos priemonėmis galima stebėti gyvybę po žeme. Tačiau kodėl dirvožemio biologinės įvairovės stebėsena yra tokia svarbi?
Dirvožemio sveikata yra mūsų maisto sistemų pagrindas ir palaiko visą kitą gyvybę žemėje. Tai turėtų būti pasaulinis prioritetas.
Dirvožemyje gyvenantys „nematomi“ ir „negirdimi“ organizmai palaiko jo sveikatą. Po žeme esantys organizmai – pavyzdžiui sliekai ir vabalai – atlieka lemiamą vaidmenį maisto medžiagų apykaitoje ir dirvožemio „sveikatoje“. Be jų miškai negali klestėti.
Naudodami ekoakustiką požeminės biologinės įvairovės stebėsenai, ekologai gali geriau įvertinti atkūrimo pastangų veiksmingumą. Tai leis jiems priimti labiau pagrįstus sprendimus.
Ekoakustikos panaudojimas atkuriamiesiems darbams taip pat gali turėti svarbios reikšmės e. Miškai yra labai svarbūs anglies dioksido absorbentai. Jie absorbuoja CO2 iš atmosferos ir kaupia jį sumedėjusioje biomasėje bei dirvožemyje.
Priešingai, nualintos ar iškirstos miškų teritorijos yra dideli anglies dioksido išmetimo šaltiniai.
Šių teritorijų atkūrimas ir požeminės gyvūnijos stebėsena gali padėti sumažinti anglies dioksido išmetimą ir pagerinti mūsų galimybes sumažinti besikeičiančio klimato poveikį.
Tai vis dar naujas mokslas
Ekoakustikos naudojimas atkuriant ekosistemas yra vis dar palyginti naujas, tačiau tai svarbus žingsnis, siekiant holistiškesnio ir veiksmingesnio požiūrio į ekosistemų atkūrimą. Taikydami naujas technologijas ir metodus, galime siekti sveikesnės ir tvaresnės planetos.
Žinoma, dar yra iššūkių, kuriuos turime įveikti. Pavyzdžiui, tiksliai nustatyti akustinių signalų šaltinius sudėtingame garsovaizdyje gali būti sudėtinga. Tačiau technologijoms ir metodams toliau tobulėjant, potenciali ekoakustikos nauda yra didžiulė.
Neįkyriai ir efektyviai stebėdami požeminę gyvybę, galime geriau suprasti savo atkūrimo pastangų veiksmingumą. Tai padėtų mums priimti labiau pagrįstus sprendimus, kaip saugoti gamtą.
Kalbant apie ekoakustikos galimybes atkūrimo veikloje, dar tik pradedame tyrinėti paviršių. Šioje srityje dirbantiems žmonėms dabar įdomus metas – nes atrandama naujų būdų, kaip panaudoti garsą mūsų planetai gydyti.
Parengta pagal „The Conversation“.
