Didžiausias iššūkis – išgauti gausų pageidaujamų skonio junginių gėrimą, bet neperdozuoti tų, kurie padaro gėrimą kartaus ir pernelyg aitraus skonio. Svarbų vaidmenį atlieka pupelių skrudinimas ir malimas, vandens temperatūra, sumaltos kavos ir vandens santykis bei jų kontakto laikas – tad taikant skirtingus kavos ruošimo būdus galima paruošti skirtingas savybes turinčią kavą.
Espresso kavos aparatuose karštas vanduo per smulkiai sumaltą kavą tiekiamas maždaug 9 atmosferų slėgiu. Taip iš kavos ištraukiama daug didesnė cheminių medžiagų koncentracija, įskaitant didelį kiekį aliejų – todėl gėrimas tampa kreminiu ir lėčiau išsiskiria skonis.
Namuose to nepavyks atkartoti be brangaus aparato. Jei mėgstate stiprią kavą, bene geriausiai ją priartins viryklinis moka kavinukas, kuriame garų slėgis verdantį vandenį per maltos kavos sluoksnį stumia į viršuje esančią kamerą.
Dauguma žmonių dažniausiai naudoja paprastą arba „french press“ kavinuką, kas leidžia reguliuoti kintamuosius pagal savo skonį. Sakoma, kad geriausius rezultatus duoda maždaug 6 gramai rupiai sumaltos kavos 100 mililitrų vandens – ir maždaug 4 minučių virimo laikas.
Manoma, kad optimali kavos virimo temperatūra yra 85–93 °C, tačiau pastaruoju metu populiarėja kitoks būdas – šaltasis kavos „virimas“ (angl. cold brew). Tai reiškia, kad malta kava mirkoma kambario ar žemesnės temperatūros vandenyje. Šalto virimo kava paprastai patiekiama šalta, tačiau ją galima ir pašildyti – priešingai nei šaltąją kavą (angl. iced coffee), kuri verdama karšta, o paskui atvėsinama.
Entuziastai teigia, kad šalto virimo metu gaunamas kitoks skonis, dažnai apibūdinamas kaip švelnus ir minkštas, su mažiau rūgšties, mažiau kartumo ir paryškintomis šokolado bei sirupo natomis. Atrodo, kad naujausi tyrimai tai patvirtina. Chemikai nustatė, kad šalto virimo kavoje yra panašus kofeino kiekis kaip ir karšto virimo kavoje – tačiau mažesnė rūgščių koncentracija ir mažesnis antioksidacinis aktyvumas.
Esant žemai temperatūrai, cheminės medžiagos iš maltų pupelių išsiskiria daug lėčiau, todėl kava paprastai paliekama mirkti bent 8 valandas. Tačiau tyrimai rodo, kad gerų rezultatų galima pasiekti vos per 2 valandas kambario temperatūroje, o ilgiau gaminant kavą gali atsirasti daugiau kartumo.
Užpilkite kavą „french press“ kavinuke vandeniu ir išmaišykite. Uždenkite dangtį ir palikite valandai – tada vėl išmaišykite ir palikite dar valandai. Prieš patiekdami nuspauskite stūmoklį.
Tokią kavą galima geri ir su ledu bei pienu – tai puikus būdas atsigaivinti karštą dieną.
Parengta pagal „New Scientist“.
