Neandertaliečiai turėjo ilgas nosis, kurios galėjo sušildyti ir sudrėkinti šaltą ir sausą orą aplink juos tvyrančiame šaltame klimate – šis prisitaikymas galėjo būti natūralios atrankos rezultatas.
Tikėtina, kad šios ilgos nosys neandertaliečiams buvo naudingos. Kai šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens) paliko Afriką ir prisijungė prie neandertaliečių šiaurėje, Eurazijoje, jie susikryžmino ir neandertaliečiai perdavė Homo sapiens didesnės nosies genus, teigiama naujame tyrime.
Žurnale „Communications Biology“ paskelbtame tyrime teigiama, kad mokslininkai šį atradimą padarė išanalizavę daugiau kaip 6000 savanorių iš Brazilijos, Kolumbijos, Čilės, Meksikos ir Peru, turinčių Lotynų Amerikos, mišrių europiečių, indėnų ar afrikiečių kilmės protėvių, ir palyginę jų genetinę informaciją su veidų nuotraukomis.
Išmatavę atstumus tarp skirtingų veido taškų, tyrėjai palygino šiuos duomenis, kad išsiaiškintų, ar šie bruožai susiję su tam tikrais genetiniais žymenimis, sakoma pranešime.
Tyrėjai sėkmingai nustatė 33 naujus genomo regionus, kurie atitiko veido bruožus. Vienas iš jų, ATF3, buvo ne tik neandertalietiškos kilmės, bet ir apibrėžė nosies ilgį. Jie nustatė, kad tyrimo dalyviai, kurių protėviai yra Amerikos indėnai, „turėjo genetinės medžiagos šiame gene, kuri buvo paveldėta iš neandertaliečių ir prisidėjo prie didesnio nosies ilgio“, teigiama pranešime.
„Jau seniai spėjama, kad mūsų nosies formą lemia natūralioji atranka; kadangi nosis gali padėti reguliuoti oro, kuriuo kvėpuojame, temperatūrą ir drėgmę, skirtingos formos nosys gali būti geriau pritaikytos skirtingoms klimato sąlygoms, kuriose gyveno mūsų protėviai, – teigia pagrindinis tyrimo autorius, Fudano universiteto (Kinija) Aplinkos mokslų ir inžinerijos fakulteto dėstytojas Qingas Li. – Čia nustatytas genas galėjo būti paveldėtas iš neandertaliečių, kad padėtų žmonėms prisitaikyti prie šaltesnio klimato, kai mūsų protėviai iškeliavo iš Afrikos.“
2021 m. ta pati tyrėjų grupė atliko panašų tyrimą, kuriame nustatė geną, turėjusį įtakos lūpų formai. Tas genas, vadinamas TBX15, buvo paveldėtas iš denisoviečių – šiuolaikinių žmonių giminaičių, gyvenusių Azijoje ir išnykusių maždaug prieš 30 000 metų. Denisoviečiai kryžminosi su Homo sapiens ir perdavė šį genetinį požymį. Išnagrinėję šio ankstesnio tyrimo duomenis, mokslininkai nustatė, kad kaip ir Amerikos čiabuviai, Rytų Azijos gyventojai taip pat dažniau turėjo ATF3 nosies geną.
Taigi, kokia nauda buvo prieš tūkstančius metų turėti ilgesnę nosį?
„Kai gyvenate šaltesnio klimato šalyse, nosis tampa ilgesnė, kad galėtų sušildyti šaltą orą prieš jam pasiekiant plaučius, – sako tyrimo bendraautorius, Londono universitetinio koledžo genetikas Kaustubhas Adhikari. – Manome, kad kai Homo sapiens atvyko į šaltesnius regionus, kuriuose jau gyveno neandertaliečiai, su jais kryžminosi ir perdavė šiuos [genetinius] privalumus savo vaikams – o tai padėjo jiems prisitaikyti“.
Parengta pagal „Live Science“.
