Mokslininkai garsams fiksuoti naudojo mikrobarometrus, pritvirtintus prie karšto oro balionų, kurie skraido naudodami pasyvią saulės energiją. Šie prietaisai gali matuoti nedidelius slėgio pokyčius. Iš pradžių jie buvo skirti stebėti ugnikalniams, o dabar jais galima aptikti žemesnius garsus, nei gali girdėti žmogaus ausis.
Nustatyta, kad stratosferos garsų šaltiniai yra natūralūs gamtos reiškiniai – pavyzdžiui, audros ir vandenyno bangų susidūrimai. Taip pat galima užfiksuoti ir žmogaus veiklą: pavyzdžiui, vėjo turbinas ar sprogimus. Tačiau daug keistesnis yra garsas, kuriam šiuo metu nėra jokio paaiškinimo.
„[Stratosferoje] kai kurių skrydžių metu kelis kartus per valandą pasitaiko paslaptingų infragarso signalų, tačiau jų šaltinis visiškai nežinomas“, – teigia tyrimo vadovas Danielis Bowmanas iš „Sandia National Laboratories“.
Žavus šio tyrimo aspektas yra tai, kad jam atlikti buvo naudojama labai paprasta sąranka. Balionai pagaminti iš įprastinių medžiagų, todėl yra gana pigūs. Kadangi šie balionai ir prietaisai keliauja šimtus kilometrų, jie gali nusileisti sunkiai pasiekiamose vietose – nebent JAV karinės oro pajėgos juos numuštų anksčiau.
„Mūsų balionai iš esmės yra didžiuliai plastikiniai maišeliai, kurių viduje yra šiek tiek medžio anglies dulkių, kad jie būtų tamsūs. Juos gaminame naudodami dažymo juostas iš ūkinių prekių parduotuvės, transportavimo juostą ir medžio anglies miltelius iš pirotechnikos prekių parduotuvių. Kai saulė apšviečia tamsius balionus, viduje esantis oras įkaista ir jie tampa plūdrus. Šios pasyvios Saulės energijos pakanka, kad balionai pakiltų nuo žemės paviršiaus į daugiau nei 20 km aukštį“, – aiškina D.Bowmanas.
Stratosferos tyrimai yra labai svarbūs. Čia yra ozono sluoksnis, kuris saugo gyvybę Žemėje nuo pavojingiausių ultravioletinių Saulės spindulių. Žmonės taip pat daro įtaką šiai atmosferos daliai – šiltnamio efektą sukeliančios dujos mažina stratosferą.
Parengta pagal „IFLScience“.
