Žmogaus pomėgiai vynui gali bent iš dalies priklausyti nuo jo kultūrinės aplinkos, žinių apie šį gėrimą ir individualaus skonio. Tačiau Kate Howell iš Melburno universiteto (Australija) ir jos kolegos norėjo geriau suprasti seilių sudedamąsias dalis, kurios gali turėti įtakos tam, kaip skirtingi žmonės suvokia to paties vyno skonį.
Tyrėjai pasikvietė 26 žmones, kurie dirbo vyno pramonėje arba turėjo vyno degustatoriaus kvalifikaciją. Pusė dalyvių save apibūdino kaip vakariečius, o kita pusė – kaip kinus. K.Howell sako, kad tyr4jai norėjo, jog skirtingų kultūrų žmonės geriau suprastų, kokią įtaką tai gali turėti jų vyno skoniui.
Visi dalyviai degustavo aštuonių Shirazo vynų pavyzdžius iš skirtingų pasaulio regionų.
Kinų grupės dalyviai nurodė, kad jie labiau nei vakariečiai pajuto „vaisių“, „gėlių“ ar „saldžių“ natų skonį. Iš aštuonių mėginių kinų grupės visuotinai mėgstamiausias buvo vynas iš vieno regiono Australijoje, kuriame alkoholio, cukraus ir taninų kiekis buvo didžiausias iš visų vynų. Vakarų grupė neturėjo aiškaus favorito.
Tada kiekvienas dalyvis pateikė seilių mėginį. Tyrėjai sujungė visus Vakarų grupės ir visus kinų grupės mėginius į du atskirus seilių rinkinius.
Jie nustatė 121 seilių baltymą abiejuose mėginiuose, tačiau kinų grupės mėginiuose buvo daugiau baltymo lipokalino-1, o vakariečių grupės mėginiuose buvo daugiau baltymų, kuriuose gausu aminorūgšties prolino. Tyrėjai teigia, kad ši skirtinga baltymų koncentracija gali paaiškinti grupių skirtingą vynų skonio suvokimą ir jų pasirinkimą.
Kitoje eksperimento dalyje į grupių seilių rinkinius buvo įpilta 5 milimetrai 2019 m. bandyme naudoto Australijos regiono vyno. Tada mokslininkai išanalizavo išsiskyrusias lakiąsias chemines medžiagas ir nustatė, kad kinų grupės seilių mėginiuose išsiskyrė daugiau esterių – angliavandenilių, suteikiančių vynui vaisių skonį – nei vakariečių grupės mėginiuose.
Ateityje atliekant tyrimus būtų galima toliau vertinti, kokią įtaką seilių baltymai daro mūsų pomėgiui rinktis įvairius maisto produktus ir gėrimus, sako K.Howell. Jos teigimu, vieną dieną tai galėtų padėti tikslingiau vykdyti produktų rinkodarą ir sumažinti atliekų kiekį.
Kalifornijos universiteto (JAV) dirbanti Hildegarde Heymann atkreipia dėmesį, kad tyrimas buvo nedidelis. Ji sako, kad reikėtų atlikti tolesnius tyrimus, ir pageidautina, kad juose dalyvautų dalyviai, kurių gomurys būtų išmokytas atpažinti konkrečių tiriamų vynų aromatus ir skonius.
Tyrimas skelbiamas „bioRxiv“.
Parengta pagal „New Scientist“.
