Šiuo novatorišku metodu bandoma užkirsti kelią pražūtingoms mitochondrijų ligoms, dėl kurių kūdikiai neišgyvena.
Tokių vaikų yra gimę mažiau nei penki, tačiau daugiau informacijos apie juos neskelbiama.
Mitochondrijų ligos yra nepagydomos ir per kelias dienas ar net valandas nuo gimimo gali tapti mirties priežastimi. Kai kurios šeimos yra netekusios kelių vaikų, todėl šis metodas laikomas vienintele galimybe susilaukti sveiko vaiko.
Mitochondrijos – tai beveik kiekvienoje kūno ląstelėje esantys maži skyreliai, kuriuose maistas paverčiamas į naudingą energiją.
Defektyvinės mitochondrijos nesugeba aprūpinti organizmo energija ir sukelia smegenų pažeidimus, raumenų nykimą, širdies nepakankamumą ir aklumą.
Mitochondrijų defektus perduoda tik motina. Taigi, mitochondrijų donorystės gydymas yra modifikuota dirbtinio apvaisinimo forma, kai naudojamos sveikos donorės kiaušialąstės mitochondrijos.
Yra du mitochondrijų donorystės atlikimo būdai. Vienas jų atliekamas po to, kai motinos kiaušialąstė apvaisinama tėvo sperma, o kitas – prieš apvaisinimą.
Tačiau mitochondrijos turi savo genetinę informaciją arba DNR – o tai reiškia, kad techniškai vaikai paveldi tėvų DNR ir šiek tiek donoro DNR. Ir tai nuolatinis pokytis, kuris bus perduodamas iš kartos į kartą.
Ši donoro DNR svarbi tik efektyvių mitochondrijų gamybai ir neturi įtakos kitiems požymiams – pavyzdžiui, išvaizdai – o taip pat donoras iš tiesų nėra „trečiuoju iš tėvų“.
Šis metodas buvo pradėtas taikyti Niukasle, o 2015 m. Jungtinėje Karalystėje buvo priimti įstatymai, leidžiantys kurti tokius kūdikius.
Tačiau Jungtinė Karalystė ne iš karto ėmėsi tolesnių veiksmų. Pirmasis kūdikis, gimęs taikant šią techniką, 2016 m. gimė Jordanijos šeimai, kuri gydėsi JAV.
Jungtinės Karalystės Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos tarnyba (angl. Human Fertilisation and Embryology Authority) teigia, kad iki 2023 m. balandžio 20 d. šalyje yra gimę „mažiau nei penki“ tokie kūdikiai. Tikslaus skaičiaus ji nenurodo, kad šeimos nebūtų identifikuotos.
„Tai, ką mes žinome apie mitochondrijų donorystę, yra labai svarbu: bus įdomu sužinoti, kaip sekėsi taikyti mitochondrijų pakeitimo terapijos metodą, ar kūdikiai neserga mitochondrijų ligomis ir ar yra kokia nors rizika, kad vėliau gyvenime jiems gali atsirasti problemų“, – sako prof. Robin Lovell-Badge iš Franciso Cricko tyrimų instituto (JK).
Mokslininkai pripažįsta, kad techniškai egzistuoja „grįžimo į pradinę padėtį“ rizika, kai perkeltų defektinių mitochondrijų gali padaugėti ir jos vis tiek gali sukelti ligą.
Apskaičiuota, kad Jungtinėje Karalystėje kasmet gali gimti iki 150 tokių kūdikių.
Parengta pagal CNN.
